Būti ar nebūti civilinės saugos mokymui?

Lietuvoje civilinės saugos mokymas yra privalomas. Vienokia ar kitokia forma, bet visiems. LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme (KVCSĮ) numatyta, kad civilinės saugos visiems mokytis „reikia“, o tai reiškia „privaloma“. LRV nutarimu patvirtintame civilinės saugos mokymo tvarkos apraše numatyta – kas ir kur turi mokytis ir kas privalo ir (ar) gali mokymus vykdyti..  Yra dar ir civilinės saugos mokymo programos – kuriose turėtų būti (bet nėra) numatyta – ką gi turi žinoti, mokėti ir gebėti kiekvienas gyventojas, parengties pareigūnas ar atsakingas darbuotojas..  Naujos civilinės saugos mokymo programos yra verčiančios susiimti už galvos ir vertos detalesnės analizės, ypač programos, pagal kurias turi būti mokomi visi, visose institucijose, įstaigose ar ūkio subjektuose dirbantys Lietuvos gyventojai.  Tačiau mokymuose svarbiausia ne programos, o žmonės, kurie tas programas įgyvendina. Pirmiausia jų turi būti, antra – jie turi turėti kompetencijos tuos mokymus vykdyti…

Ar yra Lietuvoje žmonių, galinčių mokyti civilinės saugos?

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje civilinės saugos moko jau tik 2 asmenys. Jiems valstybė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje  iškėlė tikslą kasmet pagal 18 val. ir 35 val. trukmės civilinės saugos mokymo programas apmokyti 1500 asmenų! Du žmonės!! Parengties pareigūnus, operacijų centrų vadovus ir narius, atsakingus asmenis, savivaldybių meerus ir administracijų direktorius, CS pajėgų institucijų vadovus, asmenis, kurie ūkio subjekuose vykdo CS mokymus ir t.t… Visomis civilinės saugos temomis! Kas ten dirba – žmonės orkestrai? Supermenai? O gal tiesiog darbiniai arkliai, kurie greitai bus nuvaryti, o tada jų lauks labai liūdnas likimas…

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depratamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Civilinės saugos skyrių specialistai taip pat turi pareigą mokyti civilinės saugos savivaldybių operacijų centrų narius, seniūnus, įmonių, kurios privalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus vadovus ir t.t.  Bet mokymai nevyksta. Į klausimą “kodėl taip yra?” atsakymą vargiai būtų galima gauti..

Darbuotojus darbo vietoje gali mokyti asmenys, kurie  Ugniagesių gelbėtojų mokykloje yra baigę 18 val. civilinės saugos mokymo kursą ir kurie vadovaudamiesi Švietimo įstatymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatomis yra įgiję teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą.. o tai reiškia  – turi būti išklausę bent pedagoginių ir psichologinių žinių kursą…  Ar praėjus pusantrų metų nuo naujo įstatymo ir pusei metų nuo naujos civilinės saugos mokymo tvarkos patvirtinimo yra tokių asmenų? Nėra. Nes “mokytojams” dar nebuvo organizuojami krizių valdymo ir civilinės saugos mokymai .. Dar daugiau – jie buvo įvardinti kaip neprioritetiniai. Kodėl? Matyt šis klausimas yra beprasmis ir šioje vietoje.

Mokinių mokymas (pagal KVCSĮ) turi būti vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas. Tačiau galima sakyti (ir nesumeluoti), kad civilinės saugos mokymas mokyklose baigėsi. Buvusią Žmogaus saugos bendrąją programą pakeitė Gyvenimo įgūdžių bendroji programa, kurioje civilinės saugos turinio liko maksimaliai 1 pamokai per metus! Vargu ar mokytojai rinksis Ugniagesių gelbėtojų mokyklos siūlomus mokymus dėl vienos pamokos.

Kokios perspektyvos?

Pespektyvos neįkvepiančios. Šiais, 2024 metais, LRV teikia Seimui tvirtinti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą. Joje, kaip vienas iš septynių civilinės saugos stiprinimo ir plėtros prioritetų yra  „civilinės saugos mokymo pajėgumų stiprinimas“. Atrodytų gerai, bet perskaičius visą programą apima liūdesys. Programoje civilinės saugos mokymo pajėgumų stiprinimas reiškia TIK įrengtas “ne mažiau kaip 200 kv.m” ploto “dvigubos paskirties” patalpas, pritaikytas civilinės saugos mokymams ir slėptuvės veiklai. T.y. bus skiriamas milijonas Ugniagesių gelbėtojų mokyklos pusrūsio sutvarkymui.. O tie du civilinės saugos dėstytojai toliau dirbs jau slėptuvėje ir nebematys saulės šviesos jau ir tiesiogine prasme. O dirbti teks daug, nes yra dar vienas rodiklis – apmokyta turi būti 95 proc. visų privalančių mokytis asmenų.

Na, o kiti civilinės saugos mokymo paslaugų teikėjai turės dirbti labai kūrybiškai, nes išlaviruoti tarp nustatyto civilinės saugos mokymo turinio ir realiai kylančių žmonėms klausimų tikrai nebus paprasta. Bus sunku atsakyti – kodėl atskirtas pasirengimas  ekstremaliosioms situacijoms nuo pasirengimo karui (civilinė sauga karo metu juk vykdoma taip kaip ir taikos metu), kodėl kolektyvinės apsaugos statiniai priskirti pasirengimo karui temai, o kaupiamos atsargos ir išvykimo krepšio turinys –  tik valstybinio gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju temai… Dar – kodėl apie priedangas ir kolektvinės apsaugos statinius reikia kalbėti paskaitoje, kurios tema “išgyvenimo miesto ir gamtinėse vietovėse principai.. Iš dar – apie ką kalbėti paskaitos metu , jeigu užsakovai pasirinks valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano temą? Ar pasakoti apie tai, kas buvo numatyta ar kas turėjo būti seniai padaryta…

Ar tai stiprins gyventojų pasitikėjimą šalies krizių valdymo ir civilinės saugos sistema?