Radioaktyvioji tarša

radiacija

Radioaktyvusis užterštumas – nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant paviršių ar kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore arba ant žmogaus kūno. Radioaktyviosios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę. Ji nematoma, nejuntama, neužduodžiama, tačiau veikia gyvus organizmus. Jonizuojančioji spinduliuotė, praeidama pro žmogaus ar kitų gyvų organizmų ląsteles, jas jonizuoja: audiniuose prasideda cheminiai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai – molekulės, atomai ar atomų grupės, turinčios nesuporuotų elektronų. Kai jų organizme susidaro daug, imuninė sistema nepajėgia jų neutralizuoti, prasideda ląstelių destrukcija – jos gali žūti arba pakisti.  Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldimos ligos. Jonizuojančios spinduliuotės sukelti bendri organizmo pažeidimai vadinasi spinduline liga.

Žmogus, veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės patiria apšvitą ( yra apšvitinamas), tačiau nėra užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis. Atsitraukęs nuo jonizuojančios spinduliuotės šaltinio saugiu atstumu, jis saugus. Žmogus užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jos nusėda ant žmogaus kūno ar drabužių paviršiaus arba patenka į jo organizmą. Taip gali nutikti įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, kurios metu radioaktyviosios medžiagos pasklinda aplinkoje ir ją užteršia.

Jeigu nuo radiacijos niežėtų, branduolinė politika, kaip ir kiti dideli pavojai, būtų vertinami visiškai kitaip: aptariami dalykai būtų suvokiami kultūriškai. Ulrichas Beckas

Branduolinės ir radiologinės avarijos

Branduolinė ar radiologinė avarija – su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs nenumatytas įvykis, dėl kurio būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių.

Branduolinė avarija – tai avarija branduolinės energetikos objekte (BEO): atominėje elektrinėje, branduoliniame reaktoriuje, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykloje, jų perdirbimo objekte; grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugojant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir (ar) personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas. Jeigu branduolinės avarijos pasekmėje įvyksta sprogimas, į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų aerozolių, dulkių, dūmų, garų ir radioaktyviųjų medžiagų debesys pasklinda plačioje teritorijoje ir nusėda, užteršdamos dideles teritorijas.

Radiologinė avarija – nenumatytas įvykis , kurio metu dėl įrenginio gedimo, technologinio proceso pažeidimo, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo ar kitų priežasčių į darbo vietą ir (ar) aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos ar jonizuojančioji spinduliuotė gali lemti žmonių apšvitą ir dėl to būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių.

Ignalinos atominė elektrinė

Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, buvo galutinai sustabdytas dviejų Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) RBMK-1500 tipo reaktorių eksploatavimas.

Pirmasis IAE energijos blokas pradėjo veikti 1983 m.  o 2004 m. gruodžio 31 d. sustabdytas. Panaudotas branduolinis kuras iš pirmojo bloko reaktoriaus aktyviosios zonos buvo pašalintas 2009 metais.

Antrasis IAE energijos blokas pradėjo veikti 1987 m., o  2009 m. gruodžio 31 d. sustabdytas. Panaudotas branduolinis kuras iš antrojo bloko reaktoriaus aktyviosios zonos buvo pašalintas 2018 metų vasarį.

Ignalinos AE reaktorių aktyviosiose zonose branduolinės avarijos negalimos.

VĮ IAE panaudotas branduolinis kuras yra saugomas panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinuose, jį planuojama perkelti į panaudoto branduolinio kuro saugyklą iki 2022 metų pabaigos. Tačiau, kol kuras yra laikomas panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinuose, remiantis Ignalinos AE neprojektinių avarijų analize yra grėsmė kilti branduolinei avarijai. Vadovaujantis galimų neprojektinių avarijų Ignalinos AE scenarijų aprašu, pavojingiausiu avarijos scenarijumi yra „Avarija, įvykusi panaudoto kuro išlaikymo baseinuose dėl šilumą išskiriančių rinklių kritimo į baseino dugną, kurio metu prasideda savaiminė grandininė reakcija“.

Ignalinos AE, kaip branduolinės energetikos objektas, apima ne tik sustabdytus 1-ąjį ir 2-ajį energijos blokus, bet ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo įrenginius, kuriuose tvarkomos atominės elektrinės veikimo metu susidariusios radioaktyvios atliekos.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai

Lietuvoje yra branduolinės energetikos objektų, kurie pagal Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus priskiriami I avarinės parengties kategorijai (Ignalinos AE 1 ir 2 energijos blokai) ir III avarinės parengties kategorijai (Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla,  Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro bei radiosktyviųjų atliekų saugyklų kompleksas).

Lietuvoje yra apie 13,5 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių – atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui bei įvairiuose moksliniuose tyrimuose; uždarieji – įvairiuose matuokliuose (tankio, storio, drėgmės ir kt.), spektrometruose, krovinių ir bagažo kontrolės, kalibravimo įrangoje, medicinoje -spindulinėje terapijoje, kraujui švitinti. Dar vienas radiologinės avarijos pavojaus šaltinis – Lietuvos Respublikos viduje pervežamos radioaktyviosios medžiagos ir radioaktyviosios atliekos, bei tranzitu per Lietuvą pervežamos radioaktyviosios medžiagos.  Kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose sulaiko krovinius, skleidžiančius  jonizuojančiąją spinduliuotę.

Didelę branduolinės ar radiologinės avarijos grėsmę kelia Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km. nuo Lietuvos sienos pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė.  

Baltarusijos atominė elektrinė

2 blokų (2400 megavatų) branduolinė jėgainė Baltarusijoje, netoli Mikailiškių (Šulnikų kaime), Astravo rajone, 20 km iki Lietuvos sienos.

2020 rugpjūčio 7 d. į pirmojo Baltarusijos AE (Astravo AE) bloko reaktorių pradėtas krauti branduolinis kuras. Pakrautos 163 kasetės, kiekvienoje kasetėje – 571 kg branduolinio kuro, pagaminto Rusijoje, Novosibirsko cheminių koncentratų gamykloje.

2020 m. spalio 11 d. naktį elektrinė buvo paleista: reaktoriuje buvo pasiektas minimalus kontroliuojamas galios lygis.

2020 m. lapkričio 3 d. pirmajame bloke buvo pradėta tiekti elektra, o lapkričio 7 d. blokas prijungtas prie šalies elektros tinklų

2020 m. lapkričio 8 d. sustabdytas Astravo AE pirmas blokas, nes elektrinėje sprogo keli įtampos transformatoriai.

2020 m. lapkričio 19 d. Balatrusijos AE pirmas energijos blokas vėl atnaujino darbą.

2020 m. gruodžio 3 d. elektrinės pirmo bloko veikla vėl buvo sustabdyta, galimai dėl apgadintos avarinio aušinimo sistemos cisternos.

2020 m. gruodžio 21 d. pirmasis reaktorius buvo įjungtas į energetikos sistemą ir Baltarusija paskelbė Astravo AE pirmojo reaktoriaus bandomojo pramoninio naudojimo etapo pradžią, per kurį pirmasis energijos blokas bandomas 75 proc. ir didesnio pajėgumo lygiuose.

2021 m. sausio 12 d. pirmasis reaktorius pradėjo dirbti visu pajėgumu: Pirmojo energijos blogo šiluminė galia –  3200 megavatų, elektros galia – 1170 megavatų. Tęsiami statiniai ir dinaminiai bandymai, kurie turėtų trukti 15 dienų.

Kaip apsisaugoti nuo išorinės apšvitos?

  • Būti kuo toliau. Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui, t. y. atsistojus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus. Apšvitos nuo alfa arba beta spinduliuočių galima visiškai išvengti stovint atokiau nuo šaltinio.
  • Būti kuo trumpiau. Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus bus arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam padarys jonizuojančioji spinduliuotė.
  • Slėptis už priedangos. Spinduliuotę sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir kiti įvairūs barjerai, todėl rekomenduojama jais naudotis kaip priedanga.

 

 

Kaip apsisaugoti nuo vidinės apšvitos?

  • Neįkvėpti radioaktyvių dulkių. Be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, stenkitės neįkvėpti radioaktyvių dulkių, todėl saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, keliais sluoksniais sulankstyta nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, lauke naudokite dujokaukę ar respiratorių;
  • Nepraryti radioaktyvių dulkių.  Lauke nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis veido. Nevalgykite vaisių, daržovių, žuvies, žvėrienos, negerkite pieno, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, nevartokite vandens iš šulinių ar kitų telkinių, kurie gali būti užteršti, kol nebus oficialaus kompetentingos institucijos ( RSC, VMVT) pranešimo.
  • Vartoti tik švarų vandenį ir maisto produktus. Geriamąjį vandenį saugokite sandariai uždarytuose induose, stiklainiuose. Vandens, kuriame yra radionuklidų, virinimas nesumažina radioaktyviosios taršos! Maisto produktus saugokite sandariai uždaromuose induose, stiklainiuose, polietileniniuose maišeliuose. Bulves ir daržoves supilkite į dėžes, išklotas popieriumi, polietileno plėvele ir iš viršaus uždenkite brezentu arba kitokiu tankiu audeklu.
  • Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus nuo išorės dulkių. Per atviras žaizdas radioaktyviosios medžiagos gali patekti į organizmą.

Sužinojus apie radioaktyvią taršą, arba išgirdus kaukiančią sireną – eiti į vidų, į sandarias patalpas ir ten likti, kol bus pranešta ką reikia daryti. Sekti informaciją. Vykdyti pareigūnų nurodymus.

Gyventojų apsauga branduolinės avarijos atveju

Informacija apie branduolinės energetikos objekte gresiančią ar įvykusią avariją gyventojus pasiektų įvairiais būdais: apie tai informuotų įjungtos sirenos, radijas ir televizija, interneto portalai, būtų siunčiamos trumposios žinutės į mobiliuosius telefonus.

Pirmiausia užduotis – sužinoti apie įvykusią avariją ir pasklidusias radioaktyvias medžiagas. Tuo tikslu Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS. Tai gama radiacijos monitoringo stočių tinklas, veikiantis  nenutrūkstamu režimu. Visoje Lietuvos teritorijoje išdėstytos 43 stotys matuojančios jonizuojančiosios spinduliuotės ( JS)lygį ore ir 3 stotys matuojančios Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. Siekiant užfiksuoti galimą JS lygio pokytį dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje, šalia sienos su Baltarusijos Respublika, RADIS stočių tinklas yra sutankintas. RADIS stočių teikiamus duomenis nuolatos (24/7) stebi Radiacinės saugos sentro (RSC) specialistai. Šiuos duomenis  gali stebėti ir kiekvienas gyventojas, RSC interneto svetainėje:  https://www.rsc.lt/radis/ .

Foninės vertės Lietuvos teritorijoje paprastai siekia nuo 50 nSv/h iki 150 nSv/h, priklausomai nuo vietovės (registruojamą foną sudaro gamtinė spinduliuotė, pasiekianti detektorių iš grunto bei kosminė spinduliuotė matavimo taške). Jei fonas viršija 200 nSv/h, jau reikėtų imtis priemonių fonui mažinti. Viršijus 300 nSv/h reikėtų veikti nedelsiant.

Pirmieji gyventojų informavimo veiksmai:

  • Branduolinės energetikos objektą (BEO) eksploatuojanti organizacija, apie prognozuojamą ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją perspėja savivaldybių, esančių 30 km. atstumu nuo BEO administracijas, PAGD, BPC, VATESI bei kitas suinteresuotas institucijas ir informuoja apie rekomenduojamus taikyti apsaugomuosius veiksmus.
  • Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teikia informaciją apie technines avarijos aplinkybes, jos vystymosi eigos prognozes ir taikomus švelninimo veiksmus, radionuklidų išmetimo iš BEO į aplinką charakteristikas ar jų prognozes, kitą su avarija BEO susijusią informaciją.
  • Aplinkos apsaugos agentūra pagal meteorologinius duomenis ir VATESI pateiktą informaciją atlieka radionuklidų pernašos prognozę. Jos duomenys nedelsiant perduodami VATESI, RSC, SAM ir PAGD.
  • PAGD prie VRM perspėja visuomenę dėl galimo ar iškilusio radiacinio pavojaus ir išplatina informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
  • Savivaldybės perspėja gyventojus ir pradeda veikti pagal savo ESV planus.

Branduolinės energetikos objekto avarinės parengties zonos, avarinio planavimo atstumai, rekomenduojami apsaugomieji veiksmai

Sanitarinės apsaugos zona 3 km nuo AE
Prevencinių apsaugomųjų veiksmų zona (PAVZ) 3-5 km nuo AE

Gyventojų slėpimasis, evakavimas, jodo profilaktika, kvėpavimo takų apsauga,

gyventojų dezaktyvavimas, radionuklidais užteršto maisto vartojimo apribojimai.

Skubių apsaugomųjų veiksmų zona (SAVZ) 5–30 km nuo AE Gyventojų slėpimasis, evakavimas, jodo profilaktika, dezaktyvavimas, radionuklidais užteršto maisto vartojimo apribojimai
Išplėstinio planavimo atstumas (IPA) 100 km nuo AE Stebėsena ir radiologinis situacijos vertinimas, prireikus: jodo profilaktika, gyventojų slėpimasis, laikinas gyventojų perkėlimas ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai;
Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (MPVAPA)  300 km nuo AE Prireikus: aplinkos dezaktyvavimas, maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir kiti apsaugomieji veiksmai pagal poreikį

Branduolinės avarijos atveju aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją galima laiku ir tinkamai vartojant stabiliojo jodo preparatus – kalio jodido (KI) 65 mg tabletes. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui. Tai sumažina skydliaukės ligų riziką.  Bet reikia žinoti, kad kalio jodido tabletės neapsaugo nuo išorinės ar vidinės apšvitos, kurią lemia kiti aplinkoje pasklidę radionuklidai!

Tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta radioaktyviojo jodo ir numatomoji dozė gali viršyti 50 mSv per pirmąsias 7 paras, gyventojams, patenkantiems į galimą užterštą zoną, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu nurodoma naudoti kalio jodido tabletes. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu (išgerti jodo tabletes) yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas. Blokuoti skydliaukę jodu dar yra veiksminga praėjus 2–3 valandoms nuo apšvitos radioaktyviuoju jodu pradžios, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms.

Kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms:

Amžius Kalio jodido (KI) masė, mg Jodo masė, mg
Naujagimiai iki 1 mėn. 15 (ketvirtis tabletės) 12,5
Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų 30–35 (pusė tabletės) 25
Vaikai nuo 3 iki 12 metų 65 (1 tabletė) 50
Suaugusieji ir paaugliai nuo 12 metų 130 (2 tabletės) 100
  • 100 km. atstumu nuo BEO gyventojai vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriais aprūpina (išdalina) savivaldybės, o nuperka Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.
  • Savivaldybės paskirsto stabiliojo jodo preparatus ūkio subjektams, socialinės globos įstaigoms, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms institucijoms, švietimo ir ugdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, organizuoja jų atnaujinimą.
  • Savivaldybės išduoda stabiliojo jodo preparatus kitiems gyventojams.
  • Avariją likviduojantys darbuotojai vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriais aprūpina darbdaviai.
  • Kitoje šalies teritorijoje esantys gyventojai prireikus vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriuos įsigyja vaistinėse ir juos naudoja avarijos atveju pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.
/ {{currency.regularMarketChangePercent.toFixed(2)}}%

Baltarusijos AE ir Ignalinos AE apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos

Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (INES skalė)

Černobylio AE avarija 1986 m.

2011 m. įvykusi avarija Fukušimos branduolinėje elektrinėje Japonijoje, kurios metu plačiai pasklidusios radioaktyviosios medžiagos sukėlė didelę žalą aplinkai.

7 lygis SUNKIOJI AVARIJA Didelis išmetalų kiekis. Didelis poveikis žmonėms ir aplinkai
Sprogimas labai radioaktyvių atliekų rezervuare, Kyštymo (Rusija) branduolinio kuro perdirbimo gamykloje 1957 m 6 lygis PAVOJINGOJI AVARIJA Žymus išmetalų kiekis. Būtina įgyvendinti visas priemones, numatytas avarijos padarinių šalinimo plane

1987 m. Gojanijos mieste, Brazilijoje keturių žmonių mirtis dėl apšvitos, kurią nulėmė paliktas ir pažeistas didelio aktyvumo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.

1979 m. Trijų mylių salos branduolinėje elektrinėje, JAV, sunkus reaktoriaus šerdies pažeidimas

5 lygis AVARIJA, KELIANTI RIZIKĄ UŽ BRANDUOLINIO OBJEKTO AIKŠTELĖS RIBŲ Ribotas išmetalų kiekis. Būtina iš dalies įgyvendinti priemones pagal avarijos likvidavimo planą.
2010 m. Naujajame Delyje, Indijoje, metalo laužo prekiautojo patirta labai didelė apšvita, kurią skleidė metalo lauže buvusi radioaktyvioji medžiaga.
2011 m. Stambolijskio mieste, Bulgarijoje keturių darbuotojų patirta labai didelė apšvita švitinimo įrenginyje.
4 lygis AVARIJA, KELIANTI NEDIDELĘ RIZIKĄ UŽ BRANDUOLINIO OBJEKTO AIKŠTELĖS RIBŲ Nedideli išmetalų kiekiai. Žmonių apšvita neviršija nustatytų normų
2008 m. Fleriuso mieste, Belgijoje, iš radionuklidų gamyklos į aplinką pasklidęs radioaktyvusis jodas-131.
2012 m. Limoje, Peru, rentgenologo patirta didelė apšvita.
3 lygis PAVOJINGASIS INCIDENTAS Labai mažas išmetalų kiekis. Žmonių apšvita neviršija nustatytų normų.
2011 m. Laguna Verde branduolinės elektrinės 2 – ame bloke Meksikoje, reaktoriaus sustabdymas dėl susidariusio aukšto slėgio reaktoriaus korpuse (inde), 2 lygis INCIDENTAS Sutrikęs branduolinio objekto darbas. Tai techninio pobūdžio gedimas. Avarijos padariniai pašalinami teritorijoje. Radioaktyviosios medžiagos į aplinką nepatenka.
2008 m. Olkiluoto-1 branduolinėje elektrinėje Suomijoje, staigus pagrindinių cirkuliacinių siurblių sustojimas ir vienalaikis smagračių sistemų, skirtų generuoti papildomą elektros energiją šiems siurbliams, gedimas reaktoriaus avarinio sustabdymo metu. 1 lygis ANOMALIJA

Jeigu perspėjimą apie radiacinį pavojų išgirdote būdami lauke:

  • Kuo greičiau eikite į pastatą, kurio langai ir sienos nėra pažeisti.
  • Uždarykite visus langus ir duris, būkite atokiau nuo sienų (aplinkoje pasklidus radioaktyviosioms medžiagoms, saugiau būti patalpoje nei lauke);
  • Saugokite kvėpavimo takus: nosį ir burną užsidenkite nosine, šaliku ar drabužio, kurį tuo metu dėvite, dalimi – į organizmą pateks mažiau radioaktyviųjų medžiagų;
  • Nelieskite daiktų ar nuolaužų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;
  • Sekite pranešimus per radiją ir televiziją.

Jeigu manote, kad buvote užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis:

  • Radioaktyviosios dulkės nuo kūno paviršiaus gana lengvai pašalinamos plaunant tekančiu šiltu arba kambario temperatūros vandeniu su muilu (taip pašalinama iki 95 proc. radioaktyviųjų medžiagų). Todėl, grįžę į namus, atsargiai nusirenkite viršutinius drabužius, jų nepurtykite ir nevalykite, stenkitės kuo mažiau liestis prie drabužių paviršiaus. Sudėkite juos į plastikinį maišelį arba kitokį maišą, kurį galima sandariai užrišti. ir laikykite atokiau nuo žmonių ir gyvūnų;
  • Nusiprauskite po tekančiu šiltu vandeniu su muilu. Odos stipriai netrinkite, tik gerai ją nuplaukite. Plaukus plaukite tik šampūnu, nenaudokite kondicionieriaus. Prausiantis reikia stengtis, kad užterštas vanduo nepatektų į akis, burną, nosį;
  • Persirenkite švariais drabužiais;
  • Padėkite nusiprausti tiems, kurie to negali atlikti savarankiškai;
  • Smulkias žaizdeles ir nubrozdinimus palikte užklijuotus pleistru, kad radioaktyviosios medžiagos per žaizdas nepatektų į organizmą.
  • Nuprauskite gyvūnus tekančiu kambario temperatūros vandeniu su muilu ar nuvalykite sudrėkintu švariu audiniu;
  • Kai bus paskelbta radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų surinkimo vieta, nuvežkite ten drabužius, kuriuos nusirengėte. Išvykti iš užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis vietovių galima tik per apšvitos kontrolės ir sanitarinio švarinimo punktus, kuriuose atliekama žmonių dozimetrinė kontrolė, o paskui sprendžiama, ar reikia atlikti sanitarinį švarinimą.

Jeigu aplinka užteršta – ruoškitės evakuacijai

  • Evakavimas yra efektyvesnė apsauga nei slėpimas, todėl esant palankioms sąlygoms evakavimas neturėtų būti atidedamas, nes radioaktyviųjų medžiagų išmetimas gali užsitęsti.
  • Evakavimas organizuojamas savivaldybės transportu per evakavimo punktus, tačiau žmonės gali evakuotis ir savarankiškai, savo transportu.
  • Išvykti iš užterštų vietų galima tik per dezaktyvavimo punktus (tarpiniuose evakavimo punktuose), kuriuose išmatuojama žmogaus ir daiktų radioaktyvioji tarša ir nuo kūno bei aprangos pašalinamos radioaktyviosios medžiagos.
  • Jei nėra galimybės išvykti per dezaktyvavimo punktą, pats žmogus privalo gerai nusiprausti, pasikeisti drabužius ir avalynę.
  • Evakuotis geriausia iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką (paskelbus bendrąją avariją), taip avarinės apšvitos galima visiškai išvengti.

Jeigu perspėjimą apie radiacinį pavojų išgirdote būdami namuose:

  • Likite patalpoje, kol nepaskelbta kita informacija.
  • Nedelsdami uždarykite visus langus, orlaides, duris, dūmtraukių sklendes, užsandarinkite vėdinimo angas, išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas;
  • Jeigu langai ir durys nesandarūs, jų tarpus apklijuokite popieriaus arba izoliacijos juostelėmis. Tai padės sumažinti galimą radioaktyviųjų dulkių patekimą į patalpas;
  • Maisto produktus sudėkite į sandarius indus;
  • Geriamąjį vandenį laikykite sandariai uždaromuose induose, stiklainiuose, jeigu turite galimybę, uždenkite šulinius;
  • Naminius gyvūnus laikykite namuose, o galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite. Parūpinkite jiems vandens ir pašaro kelioms dienoms;
  • Į lauką eikite užsidėję vienkartinį respiratorių, jei turite, ar pasigamintą vatos ir marlės raištį, kurie apsaugos kvėpavimo takus nuo radioaktyviųjų dulkių;
  • Sekite pranešimus per radiją ir televiziją.

Paskelbus gyventojų evakavimą, bus teikiama būtina informacija:

  • kad evakuotis yra būtina;
  • per kiek laiko būtina išvykti iš nesaugios teritorijos;
  • kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo transporto;
  • kur yra evakavimo punktai (gyventojų surinkimo punktai);
  • kur yra tarpiniai gyventojų priėmimo punktai (jeigu reikia);
  • kur reikia evakuotis ir kur yra gyventojų priėmimo punktai (tiems, kurie evakuojasi savo transportu);
  • ką pasiimti;
  • kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus;
  • kokiais keliais (evakavimosi maršrutais) vykti.

Jeigu pareigūnai nurodė evakuotis arba jūs nusprendėte, kad likti nesaugu

  • Pasiimkite būtiniausius reikmenis, kurių jums gali prireikti evakuojantis ir apsistojus kitoje vietoje;
  • Persirenkite drabužiais, kurie suteiks tam tikrą apsaugą (ilgos kelnės, neperšlampama striukė, guminiai batai, kepurė);
  • Klausykite pareigūnų nurodymų!
Turite klausimų?

Klauskite, siūlykite temą, pasidalinkite aktualiomis fotografijomis.

Ieškote kam patikėti savo įmonės civilinę ir priešgaisrinę saugą?

Skambinkite arba rašykite el. laišką ir mes pateiksime jums savo pasiūlymą! Siūlome tik realius mokymus!

“Dievas galvoja apie mus, bet jis negalvoja už mus.” J.Cocteau