Civilinės saugos stiprinimas ar silpninimas?

Pandemijos įkarštyje, artėjant Baltarusijos AE paleidimui, su šūkiu „reikia stiprinti civilinę saugą“, vienas po kito pasirodo naujos redakcijos Civilinės saugos (CS) įstatymo projektai. 2020 m. spalio 30 d. projektas, kuriam Vyriausybė pritarė ir pateikė LR Seimui, kelia daug abejonių ir minčių apie tai, kad civilinė sauga, priėmus naujos redakcijos CS įstatymą ne sustiprės, o priešingai – susilpnės.

Pradėti galima nuo to, kad naujoje redakcijoje iš esmės nėra jokio naujo turinio ir jokio naujo modelio. Yra tik vaidmenų perdalijimas ir atsisakymas tų, kas nemokėjo ar nenorėjo tinkamai veikti. Nelieka Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos. Bet neatsiranda nieko, kas ją pakeistų. Nes nei Vyriausybei, nei kokiam nors jos komitetui ar komisijai nėra pavesta net retkarčiais pasidomėti šalies civilinės saugos būkle, šalies institucijų pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms. Dar nelieka valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo centro, o tai reiškia, kad nelieka net teorinės galimybės drauge dirbti, tartis ir koordinuoti veiksmus ne vienai institucijai. „Sustiprintas“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) paliekamas virti savo sultyse: pats nustato tvarkas, pats vertina, duoda nurodymus, o jeigu kas nutinka – pats ir „tvarkosi“. Nelengva, ypač, kai numatyta, kad valstybės politiką civilinės saugos srityje formuoja ir lėšas valdo ir toliau Vidaus reikalų ministerija, kurios vadovai jau daugelį metų  valstybės politikos formavime ypatingo svorio neturėjo, arba turėjo neteisingą požiūrį apie civilinę saugą apskritai..

Labai svarbūs (civilinės saugos silpninimo prasme) yra pakeitimai, pagal kuriuos ne vieną civilinės saugos veiklą reglamentuojantys teisės aktai tvirtinami nebe Vyriausybės nutarimais, o PAGD direktoriaus įsakymais. Tai ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo, civilinės saugos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, civilinės saugos pratybų organizavimo, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo, ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos. Per eilę metų demonstruotas LRV nutarimais tvirtinamų teisės aktų ignoravimas tikrai neleidžia manyti, kad bus paisoma PAGD direktoriaus įsakymais tvirtinamų nurodymų. O dar atsiranda grėsmės, kad civilinės saugos veiklas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bus mažinami dėl pačių įvairiausių priežasčių – suinteresuotų grupių pageidavimų, politinių motyvų, mažesnio poreikio derinti su susijusiomis institucijomis. Taip jau nutiko su kriterijais įmonėms, kurios turi rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kai per eilę metų iš kriterijų “iškrito” viešbučiai ir tokios įmonės, kaip “Ekologistika”.

Bet gal naujas įstatymas pagerins ekstremaliųjų situacijų valdymą? Nieko panašaus. CS Įstatymo keitimo aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad bus padidintas valstybės įsitraukimas į ekstremaliųjų situacijų valdymą, kad bus aiškiau reglamentuotas ir pagerintas valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymas, nes dabartinis “ valdymo mechanizmas (institucinė sąranga) yra griozdiškas, nes jame dalyvauja daug įvairių subjektų”, nes “komisijų nariai dažnai keičiasi, neturi visos informacijos, reikalingos sprendimams priimti, tikrieji VESK nariai ne visada gali dalyvauti posėdžiuose, kyla sunkumų organizuojant skubius VESK posėdžius”… BET įstatyme nėra nieko, kas leistų situaciją pagerinti! Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas pagal naują projektą apskritai neaiškus. Net atsakingos institucijos, kurios priimtų sprendimus, įvardintos taip miglotai, kad paaiškinti kam nors, kas gi turėtų priimtų sprendimus – misija neįmanoma. CS įstatymo projekto V skyrius “Ekstremaliųjų situacijų valdymas” yra tikras galvosūkis :

  • “Valstybės operacijų vadovu Vyriausybė paprastai skiria Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktorių… (bet) gali paskirti Vyriausybės narį arba valstybės institucijos arba įstaigos, kurios valdymo srityje susidarė ekstremalioji situacija, vadovą” (O kada yra “paprastai”? Juk visas sritis kas nors valdo..)
  • Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas tampa atsakingas…. priima jo kompetencijai priskirtus sprendimus..” ( Kitame projekto straipsnyje yra numatyta, kad Departamentas “priima sprendimus, reikalingus ekstremaliajam įvykiui ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti arba paveda kitiems civilinės saugos sistemos subjektams priimti, jų kompetencijai priskiriamus sprendimus”).
  • “Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybė … priima šiame ir kituose įstatymuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus…” ( Paskelbia ekstremaliąją situaciją, paskiria operacijų vadovą, na, dar gali įvesti veiklos, judėjimo apribojimus).
  • “Už Vyriausybės kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų ekstremaliajai situacijai valdyti, jos padariniams šalinti, parengimą ir pateikimą Vyriausybei, atsakingas ministras, kuriam pavestose valdymo srityse yra susidariusi ekstremalioji situacija”.  “Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos… vadovas… teikia Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentui siūlymus dėl sprendimų“ (Tai kieno gi bus sprendimai Vyriausybės ar Departamento?).
  • “Gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimų, … įgyvendinimą organizuoja atitinkama civilinės saugos sistemos subjektui ar pajėgoms priklausanti institucija, kuriai atstovauja gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas, arba jei sušauktas, – atitinkamas operacijų centras” (Įsigilinkite! Pagalvokite kaip tai atrodytų dabartinėmis sąlygomis!!)

Apibendrinus, galima būtų teigti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo modelis būtų labai panašus į ne vieną įstaigą ar ūkio subjektą, net savivaldybės administraciją, net ministeriją: yra paskirtieji atsakingi “už civilinę saugą”, “priešgaisrinę saugą”, “darbų saugą”, bet jie paprastai sprendimų priėmime nedalyvauja, nevisuomet net išklausomi, net nevisuomet išdrįsta pasakyti savo nuomonę… Taigi ir valstybėje bus panašiai: atsakingas PAGD bus formaliai atsakingas, na, kaip atpirkimo ožys nesėkmės atveju, bet realiai neturės jokios sprendimo priėmimo laisvės. Sprendimus priims tie, kurie turės didžiausią svorį, nors to jokie teisės aktai neįpareigoja, o ir kompetencija nelabai leidžia..

Tikėkimės, kad toks civilinės saugos įstatymas nebus priimtas, o būtini pakeitimai padaryti deramai juos apsvarsčius.



Author: Renata Baniulienė
Patirtį šiose srityse įgijau per daugiau kaip 20 metų darbo Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, valstybinės priešgaisrinės priežiūros bei civilinės saugos srityse. Daugiau kaip 10 metų vadovavau Civilinės saugos mokymo centrui, rengiau civilinės saugos mokymo programas, teisės aktų projektus, vykdžiau įvairius mokymus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikimo organizavimo bei ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo temomis. 2015 - 2020 m. dirbau Mykolo Romerio universitete, magistratūros sudijų Nepaprastųjų situacijų valdymo programos lektore.

Parašykite komentarą