Evakavimo planą viešinti negalima slėpti?

Evakavimas – tai dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas laikinas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Evakavimą organizuoja savivaldybių administracijos, tiksliau – savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai. Kaip bus organizuojamas evakavimas – savivaldybės planuoja ir aprašo tai viešai prieinamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.

Viešumas yra vienas pagrindinių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos principų. Jis reiškia, kad  krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei. Be grifų „slaptai“ ar „riboto naudojimo“. Viešumo principas galioja ir gyventojų evakavimui. Tiksliau – jis privalo būti taikomas gyventojų evakavimui, nes žmonės turi žinoti kas yra planuojama jų evakavimui užtikrinti.  Jeigu žmonės nežinos kas rašoma planuose – elgsis taip, kaip jiems pasirodys reikalinga, nebūtinai tinkamai, ir visus evakavimo planus pavers niekais.   Tiesa, yra sąlyga: tokie planai turi būti realūs.

Masinis evakavimas yra dažna viešojoje erdvėje minima tema. Pareigūnų komentarai šia tema kartais glumina, kartais verčia susiimti už galvos. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas teigia, kad „gyventojų evakuacijos plano detalės nebus atskleidžiamos iki tol, kol to reikalaus aplinkybės“…  Vidaus reikalų ministras tikisi, kad „nacionalinis evakavimo planas galėtų būti patvirtintas jau šių metų rudenį“. Jie kalba apie kažkokį būsimą valstybinį, turbūt slaptą, gyventojų masinio evakavimo planą.. Tačiau –  pirma, planai gyventojų apsaugai gyventojams turi būti žinomi, antra – evakavimą organizuoja savivaldybės! Net masinis evakavimas vyktų iš gyvenamųjų vietų, jį organizuotų savivaldybės. Net valstybiname gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju numatyta, kad evakavimą iš radioaktyviomis medžiagomis užterštos teritorijos organizuoja nurodytos savivaldybės, „kaip nustatyta Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos apraše“. Jos turi pasirengti ir detaliuosius gyventojų evakavimo planus.  Tiesa, Lietuvoje gyventojų evakavimo tvarkos, atitinkančios naują civilinės saugos teisinį reglamentavimą, Vyriausybė vis dar nepatvirtina… bet rengia nacionalinį evakavimo planą!

Taikos meto masinės evakuacijos galimybė žmonėms nėra labai įdomi. Žmones baugina karo grėsmė, taigi labiausiai jaudina galimybė evakuotis būtent karo padėties atveju. Tačiau LR Karo padėties įstatyme teigiama, kad karo padėties metu evakavimo darbai vykdomi  taip kaip taikos metu, t,y, Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi kai tik atsiras atnaujinta evakavimo tvarka, visiems turės būti  aišku kaip būtų organizuojamas, kas organizuotų, kas koordinuotų gyventojų evakavimą bet kurių pavojų atvejais taikos ir karo metu.

Šiandien visuomenė girdi iš valstybės pareigūnų ir tarnautojų labai įvarios informacijos kratinį. Sinčiamos dviprasmiškos žinutės: „kilus karui visi turės evakuotis“ ir „kilus karui kiekvienas turi rasti savo vietą valstybės gynime“ ar  prieštaraujančios vienos kitoms žinutės: „visi turi žinoti kur evakavimo punktai“ ir „evakavimo planai neskelbiami“..

Karo baimė daug ką suvėlė. Kaip iš vadovėlio – pasikeitė geopolitinis fonas – pasikeitė lūkesčiai dėl saugumo, pasikeitė rizikos suvokimas, pasikeitė pavojų supratimas.. Ir nebūtinai viskas į teisingą pusę. Dar visai neseniai, iki karo Ukrainoje, vilniečiai „planavo evakuotis“ tik dėl avarijos Baltarusijos AE.  Tačiau dabar toji grėsmė beveik užmiršta, visi ruošiasi evakuotis „nuo karo“, o evakavimas branduolinės avarijos ir karo atveju skiriasi. Besidomintys evakavimo procesais žino, kad evakuojant žmones iš radioaktyviomis ar cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, evakuacijos keliuose yra įrengiami  taršos kontrolės ir nukenksminimo punktai, kitaip – tarpiniai evakavimo punktai, kad į švarią teritroiją nebūtų pervežamos pavojingos medžiagos. Tačiau plačiai išreklamuotame Vilniaus evakavimo plane tarpiniai punktai įvardijami kaip poilsio ir perskirstymo vietos, kad nebūtų spūsčių (!), nepaisant to, kad būtent Vilniaus miesto gyventojai yra labiausiai susirūpinę dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje ir galimo poreikio evakuotis. Taip perduodama žinutė, kad branduolinės avarijos atveju kiekvienas vilnietis galėtų netrukdomai pervežti kalną radioaktyvių dulkių  ant savo automobilių į neužterštą Lietuvos dalį. Tai klaidina ir prieštarauja galiojančiam evakavimo teisiniam reglamentavimui.. Bet kas žino, gal nauja evakavimo tvarka nustebins, gal bus išrastas naujas dviratis… O gal bus pakoreguotas Vilniaus evakavimo planas…  Jei ne, pavadinimą reikia pakeisti:  “Vilniaus evakavimo planas karo atveju”.

Kiekviena veikla gali būti sėkmingai įvykdyta tik tada, kai pakanka žinių. Kartais tiktų ir turima patirtis, tik bėda, kad masinio evakavimo organizavimo patirties šalyje niekas neturi. Vadinasi reikia remtis žiniomis. Pagal tai kas ir kaip vyksta (nevyksta), aišku, kad daugeliui sprendimų priėmėjų reikia pradėti nuo abėcėlės..   Tada bus aišku kur dėti kablelį.