Parengtis ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms – tai ilgalaikių veiksmų programa, kurios tikslai yra stiprinti šalies pajėgumus ir sugebėjimus efektyviai valdyti visų tipų ekstremaliąsias situacijas ir užtikrinti tinkamą organizuotą perėjimą iš ekstremaliosios situacijos į įprastas gyvenimo sąlygas.
Parengtis ypatingai kompleksiška – tai valstybės institucijų, civilinės saugos pajėgų, savivaldybių bei piliečių gebėjimai ir galimybės efektyviai veikti galimų, gręsiančių ar kilusių ekstremalių įvykių ar susiklosčiusių ekstremalių situacijų metu, kad išsaugoti gyvybes, apsaugoti turtą ir sumažinti nuostolius. Gera parengtis – tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai apsaugai nuo gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų. Parengčiai užtikrinti būtini valstybės organizaciniai, teisiniai bei finansiniai pajėgumai.
Parengtis yra daugialypė. Ji susideda iš daugelio gana savarankiškų ir nepriklausomų sektorių, kuriais rūpinasi įvairios, dažnai skirtingo pavaldumo institucijos. Tai perspėjimas, paieška ir gelbėjimas, vadovavimas, kontrolė, koordinavimas, informacijos valdymas, išteklių valdymas, evakavimas, medicinos pagalba, socialinė pagalba, transportas ir komunikacijos, tvarkos palaikymas, reagavimo operacijos, atstatomieji darbai.
Kiekvienas parengties sektorius turi tam tikrą teisinį pagrindą, struktūrą, pažeidžiamumo informacijos kaupimo, analizavimo ir skleidimo mechanizmą, vietą valstybinėse gairėse ir strategijose, išankstinius planus reagavimui, padarinių šalinimo bei atstatymo darbams ir tam reikalingiems ištekliams.
Visuomenė turi suprasti parengties naudą ir svarbą, o parengčiai užtikrinti reikia kvalifikuoto personalo, todėl turi būti vykdomi mokymai bei organizuojamos pratybos.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos parengtis – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją ir krizę.
Pasirengimą krizėms sudaro:
- Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
- Perspėjimo sistemos parengtis;
- Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
- Valstybinių pasirengimo krizėms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
- Valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas.
Parengties ekstremalioms situacijoms principai
- Visų atsakomybė,
- Bendras kontekstas,
- Pagrįsta pažeidžiamumo vertinimu,
- Tinkama visų pavojų atvejais,
- Susijusi su kitais ekstremaliųjų situacijų valdymo aspektais,
- Dėmesys procesui ir žmonėms, o ne dokumentams.
Pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sudaro:
- Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
- Perspėjimo sistemos parengtis;
- Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
- Valstybinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
- Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymas, parinkimas, žymėjimas ir jų parengties organizavimas;
- Valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas;
- Operacijų centrų sudarymas, patalpų ir darbo vietų įrengimas;
- Būtinų priemonių atsargų kaupimas;
- Materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymas ir administravimas;
- Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms vertinimas.
Ar esame pasirengę?
- Kaip reaguosime į stichines nelaimes, technines avarijas, piktavališkus išpuolius?
- Kokie bus pirmieji žingsniai?
- Kokius veiksmus reikės atlikti per visą ekstremaliosios situacijos likvidavimo laiką?
- Kokių išteklių reikės? Iš kur juos imsime? Ar jų užteks?
Ar esate pasirengę nelaimėms?
Ekstremalūs įvykiai yra linkę pasikartoti, todėl nebūkite tikri, kad su jumis “tai jau tikrai taip nenutiks”. Prisiminkite – kas jau buvo nutikę praeityje, išsiaiškinkite, kokia nelaimė labiausiai tikėtina dėl geografinių ir kitokių aplinkos ypatumų:
Gyvenate miške? Kilęs miško gaisras gali sudeginti jūsų namus, ir užtverti pabėgimo kelius.
Šalia upė? Smarki liūtis gali per kelias valandas pripildyti upės vagą ir vanduo gali užlieti jūsų namus, o jus įkalinti namuose.
Gyvenate kalno papėdėje? Vadinasi galima grunto ar purvo nuošliauža, sniego lavina.
Netoliese geležinkelis? Juo vežami kroviniai gali būti labai pavojingi, o įvykus avarijai, pavojingos medžiagos gali būti mirtinai pavojingos šalia gyvenantiems žmonėms, gali išsilieti ir užteršti orą, vandenį, gruntą.
Gyvenate ant stataus šlaito? Pajudėjus gruntui, gali nučiuožti jūsų namas, o pasekmės būtų kaip po žemės drebėjimo.
Gyvenate atviroje vietoje? Tuomet esate pažeidžiami stipriems vėjams, audroms, perkūnijai. Vėjas gali nuplėšti stogą, išdaužyti langus, audroms būdingi liūtiniai lietūs gali sukelti staigų poplūdį, į namą gali trenkti žaibas.
Netoliese didelė gamykla ar chemikalų sandėlis? Tokiuose objektuose kilus gaisrui ar įvykus pavojingų medžiagų išsiliejimui esate labai pažeidžiami. Gali tekti evakuotis, arba priešingai – galite net nežinoti apie ten kilusią avariją ir apsinuodyti pasklidusiomis nuodingomis medžiagomis…
Nepriklausomai nuo to kur gyvenate – labiausiai tikėtina nelaimė jūsų namuose – tai gaisras. Gaisro metu galima ne tik netekti turto, bet ir žūti…
Kitus galimus pavojus tavo savivaldybėje gali pasižiūrėti čia.http://www.lt72.lt/pavojai-kurie-gresia-tavo-savivaldybeje/
Ar Jūsų šeima yra pasirengusi rimtiems išbandymams? Ar kiekvienas Jūsų šeimos narys žino, ką turi daryti, kad padėti ne tik kitiems, bet ir sau? Jeigu ne, laikas apie tai susimąstyti ir pradėti planuoti šeimos veiksmus nelaimės atveju. Planas padės sumažinti baimę ir paniką – neatskiriamus nelaimių palydovus ir padės išsaugoti gyvybę, sveikatą ar Jums brangų turtą.
Norėdami tinkamai pasirengti nelaimei, skirkite tam šiek tiek laiko, nes reikia iš anksto pagalvoti apie daugelį dalykų:
Susitikimo vieta. Numatykite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu nutikus nelaimei, būsite visi skirtingose vietose ir jeigu reikės staiga palikti namus. Numatykite dvi šeimos narų susitikimo vietas: viena – lauke, kita – pas jums artimus žmones. Kiekvienas šeimos narys turi gerai žinoti susitikimo vietų adresus ir telefonus.
Saugios namų vietos. Išsiaiškinkite su visais šeimos nariais, kurios vietos namuose saugiausios, kokiais atvejais reikėtų slėptis kuo toliau nuo langų, kokiais atvejais slėptis negalima.
Evakavimosi vietos. Apsvarstykite ką reikės daryti tuo atveju, jeigu pareigūnai nurodys evakuotis, t.y išvykti iš namų į saugią teritoriją. Iš anksto galima paprašyti draugų ar giminaičių, kurie gyvena kitose miestuose, kad jie suteiktų prieglobstį nelaimės atveju.
Laikas susiruošti evakavimuisi. Pagalvokite ką galite padaryti iš anksto, kad galėtumėte evakuotis kuo greičiau. Jeigu namuose yra neįgalių asmenų, senyvo amžiaus žmonių – laiko reikės daugiau. Pasitarkite visi drauge, kaip galėtumėte jį sutrumpinti.
Evakavimosi būdai. Apsvarstykite, kaip evakuositės. Jeigu turite automobilį, planuokite išvykti vienu automobiliu, tai sumažins galimybę pasimesti šeimos nariams, be to sumažins išvykstančio transporto kiekį. Visada turėkite užpildytą mašinos degalų baką evakavimo atvejui, nes ekstremaliosios situacijos ar karo metu gali nedirbti degalinės. Jeigu automobilio neturite, galite numatyti, iš ko jį galėtumėte pasiskolinti. Galite planuoti išvykti su kaimynais arba artimaisiais, tik apie tai reikia iš anksto su jais susitarti. Jeigu neturite galimybių išvykti individualiu transportu, sužinokite iš anksto, kur artimiausi evakavimo punktai, iš kurių gyventojai bus evakuojami organizuotai.
Evakavimosi keliai. Suplanuokite, kaip ir kokiais keliais kiekvienas šeimos narys bėgtų iš namų, jeigu namuose kiltų gaisras. Nusipieškite savo namų ar buto planą ir pažymėkite pagrindinius ir atsarginius išėjimus. Dažnai antras išėjimas galimas tik pro langą. Pasitarkite ar tai įmanoma, įsitikinkite, kad visi šeimos nariai moka atsidaryti langus, nuimti grotas. Apsvarstykite visus įmanomus būdus išeiti iš degančių namų, nepamirškite verandų, balkonų, net didelių medžių, augančių šalia jūsų namo.
Pagalbos tarnybos ir jų telefono numeriai. Kiekvienas šeimos narys turi žinoti kaip išsikvieti pagalbą. Sužinokite ir įrašykite gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos telefonų numerius. Įvykus nelaimei jūs neturėsite laiko ieškoti tokios informacijos.
Kontaktiniai asmenys. Jeigu negalite prisiskambinti artimiesiems, gali būti, kad pavyks susisiekti su kituose miestuose gyvenančiais draugais ar giminaičiais. Susitarkite su jais iš anksto, kad jie galėtų būti Jūsų „kontaktiniais asmenimis“, kuriems galėtumėte paskambinti ir pranešti apie savo buvimo vietą bei sužinoti apie kitų šeimos narių likimą. Svarbu, kad kiekvienas namiškis žinotų „kontaktinių asmenų“ vardus, adresus ir telefono numerius.
Pažeidžiamiausi šeimos nariai. Yra daugelis žmonių, kurie dėl amžiaus, fizinės, psichinės ar socialinės būklės gali nesužinoti apie gresiantį pavojų arba nesuprasti jo galimo poveikio. Jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių ar ligonių su psichine ar fizine negalia, reikia pagalvoti – ar jie galės girdėti ir suprasti perspėjimus, ar galės (sugebės) greitai, savarankiškai palikti namus. Jeigu jie negali savimi pasirūpinti, tai svarbiausias šeimos plano tikslas – suplanuoti, kaip juos išgelbėti ir kaip jais pasirūpinti. Jeigu vaikai dar maži, iš anksto reikia užrašyti ant kortelės jų vardą, pavardę, adresą ir pritvirtinkite prie drabužių.
Šeimos nariai, kuriems reikalingas gydymas. Jeigu šeimoje yra narių, kurie nuolatos vartoja receptinius vaistus, apsvarstykite kaip pasirūpinti tokių vaistų atsargomis, nes nelaimės metu galite likti be vaistų ir be recepto. Iš anksto reikia pasiteirauti gydytojų, ką daryti katastrofos metu tiems, kuriems reikalingas specialūs vaistai ar gydymas (metadonas, dializė, lašinės, chemoterapija, radioterapija ir pan.).
Žmonės, galėsiantys jums padėti. Jeigu šeimoje turite pažeidžiamų, savimi negalinčių pasirūpinti narių, vieni galite nesusitvarkyti – gali prireikti kitų žmonių pagalbos. Žmonės, esantys šalia jūsų ar gyvenantys netoliese – yra geriausia pagalba. Geri santykiai su kaimynais gali išgelbėti gyvybes ir turtą. Tam, kad nesibaimintumėte galimų nelaimių, iš anksto numatykite patikimus žmones, galinčius padėti fiziškai ir emociškai. Nesikliaukite tik vienu žmogumi – jeigu su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Tikėtis, kad padės pagalbos tarnybos, taip pat nereikėtų, nes gali būti, kad nukentėjusiųjų bus labai daug arba pagalbos prireiks labai greitai (pavyzdžiui, skubiai evakuotis iš pastato) kol tarnybos dar neatvyko.
Kaip ir kur namuose išjungti vandenį, dujas, elektrą. Visi šeimos nariai turi žinoti kada, kaip ir kur namuose išjungti vandenį, dujas ir elektrą. Įrašykite plane, kaip tai padaryti. Kartais tai geriau padaryti iš anksto, nelaukiant nepageidautinų padarinių, pavyzdžiui išjungti elektros prietaisus, prasidėjus audrai su perkūnija, užsukti dujas, pajutus žemės drebėjimą ir pan.
Atsargos ir reikmenys nelaimės atvejui. Turėkite namuose maisto, gyvybiškai svarbių vaistų atsargų, kurių jūsų šeimai pakaktų bent trims dienoms. Maisto atsargos ir kiti būtiniausi reikmenys gali būti reikalingi ir evakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinėje, kurią lengva pakelti. Prie kuprinės reikėtų iš anksto pritvirtinti savininką identifikuojančią kortelę (nurodyti vardą, ir adresą, tam atvejui jeigu daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto atsargos būtų laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis galima nuolat laikyti mašinos bagažinėje, tada net ir tuo atveju kada negalėsite grįžti namo, jausitės gerokai komfortabiliau.
Dokumentai. Iš anksto pasidarykite visų dokumentų kopijas. Originalus laikykite saugioje vietoje (dar geriau – ugniai atsparioje dėžutėje), o vieną kopijų komplektą perduokite saugoti patikimiems žmonėms kitame mieste (nelaimės metu, ypač per evakuaciją, dokumentai gali būti pamesti).
Naminių gyvūnėlių apsauga. Šeimos plane reikia numatyti ir naminių gyvūnų apsaugą. Gyvūnėliai negali likti užterštose, potvynio apsemtose teritorijose. Jeigu tenka evakuotis, geriausias būdas apsaugoti augintinius – pasiimti juos su savimi. Tačiau reikėtų žinoti, kad į vietas, kur laikinai apgyvendinami žmonės, pagal pasaulyje priimtą praktiką, gyvūnai nepriimami. Bet jeigu planuojate evakuotis pas pažįstamus žmones, gyvenančius saugioje teritorijoje, suplanuokite, kad reikės paimti ir tai, ko gali prireikti jūsų augintiniui: tvirtą pavadėlį, antkaklį, antsnukį, maistą, paklotą, pakratus, narvą, plastikinių maišelių ir t.t.
Kilus nelaimei, kiekviena minutė yra labai svarbi, ir jeigu iš anksto turime sudėtus visus reikalingus daiktus, tai gali padėti išsaugoti ir sveikatą, ir gyvybę. Daugelio daiktų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir liekant nelaimes atveju namuose. Todėl geriausia juos laikyti supakuotus, kad prireikus galima būtu greit paimti. Be to, visi šeimos nariai turi tiksliai žinoti kur jie yra.
Pagrindiniai nelaimės atveju būtinai reikalingi daiktai yra šie:
- Nešiojamas radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiais elementais;
- Nešiojamas žibintas su atsarginiais elementais;
- Pirmosios medicinos pagalbos reikmenys;
- Nuolat vartojamų vaistų atsargos;
- Pinigai (grynieji ir kreditinės kortelės);
- Dokumentai (pasas, identifikacijos kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas, draudimo polisai, gimimo ir mirties liudijimai, nuosavybės dokumentai );
- Atsarginis automobilio raktų komplektas;
- Degtukai (įpakuoti į vandeniui atsparią pakuotę), žiebtuvėliai;
- Signalinės priemonės;
- Žemėlapis ir telefonų numeriai tos vietoves į kurią numatote išvykti;
- Specialios individualiosios priemonės (pvz. vatos ir marlės raištis, nuolat vartojamų vaistų receptai ar jų kopijos, klausos aparato ar invalido vežimėlio atsarginės baterijos, atsarginiai akiniai ir kt.)
Evakuojantis prireiks papildomų daiktų. Reikia atsižvelgti į visų šeimos narių poreikius, ypač kūdikių, vyresnio amžiaus ar turinčių negalią žmonių, kuriems reikės specifinių reikmenų:
- Vanduo (ne mažiau kaip 12 litrų vandens kiekvienam šeimos nariui);
- Trims dienoms negendančių maisto atsargų;
- Maistas kūdikiams, senyvo amžiaus arba turintiems laikytis specialios dietos žmonėms;
- Virtuviniai reikmenys (skardinių atidarytuvas, vienkartines stiklinės, lėkštės, universalus peiliukas, šiukšlių maišai);
- Komplektas atsarginių drabužių kiekvienam šeimos nariui (avalynė, neperšlampamos striukės, kepurės ir pirštinės, šilti drabužiai, akiniai);
- Antklodė ar miegmaišis kiekvienam šeimos nariui;
- Sanitarinės ir higieninės priemonės (tualetinis popierius, šiukšlių maišai, vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai, muilas, dezinfekuojančios priemonės, šampūnas, dezodorantas, dantų pasta ir dantų šepetėlis, šukos, lupų balzamas ir kt.)
- Priemones padedančios sutrumpinti laukimą ( knygos, žaidimai, žaislai vaikams );
- Šeimyninės relikvijos, kelios šeimos nuotraukos;
- Kiti reikmenys: popierius, rašiklis, siūlai ir adatos, kastuvėlis, replės, veržliaraktis, švilpukas, palapinė, kompasas, virvė, lipni juosta ir pan.
Parengties ekstremaliosioms situacijoms procesas
Parengties ekstremaliosioms situacijoms strategijos sukūrimas. Strategija kuriama ne tik valstybiniu mastu, bet ir teritoriniame lygmenyje, atsižvelgiant į konkretų geografinį regioną ir jam būdingus pavojus. Panašiai ir privačios, ir nevyriausybinės organizacijos, galinčios ir sugebančios dalyvauti ekstremaliųjų situacijų valdyme, turėtų nusistatyti gaires dėl bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldybių institucijomis.
Rizikos ir pažeidžiamumo įvertinimas – tai tikėtinų pavojų, galinčių įvykti bendruomenėje, savivaldybėje, valstybėje, ar kitoje valdomoje teritorijoje, ir galimų pasekmių įvertinimas. Atliekant pavojų rizikos ir pažeidžiamumo įvertinimą nustatoma:
- pažeidžiamiausios bendruomenės dalys (teritoriniu, veiklos, demografiniu ir kt. požiūriais) ir pažeidžiamumo pobūdis;
- faktoriai, kurie daro bendruomenę pažeidžiama ir būdai pažeidžiamumui sumažinti;
- pavojai, kurie gali kilti ir paveikti bendruomenę ir poveikio pobūdis;
- pavojai, kuriems reikėtų pasirengti;
- pavojai, kuriems reikia taikyti prevencines priemones.
Prevencija yra grindžiama pažeidžiamumo įvertinimo duomenimis ir apima numatymą bei įgyvendinimą techninių bei organizacinių priemonių, kurios mažintų ekstremalių situacijų galimybę arba jų pasekmes bei bendruomenės pažeidžiamumą.
Planavimas susideda iš keleto svarbių dalių, kuriose turi būti apibrėžiama:
- reagavimo ir atstatymo strategijos, kurios turi būti įgyvendinamos ekstremalių situacijų metu ir po jos;
- pajėgumai ir galimybės šioms strategijoms įgyvendinti;
- ekstremaliųjų situacijų valdymo struktūra ir schemos;
Mokymas ir švietimas apima personalo mokymą visais reagavimo į ekstremaliąją situaciją ir jos poveikio mažinimo aspektais ir visuomenės informavimą apie galimus pavojus, būtinus veiksmus ekstremalių situacijų atvejais bei būdus, kuriais bendruomenė gali prisidėti ir dalyvauti ekstremalių situacijų valdyme.
Stebėjimas ir vertinimas nustato ar parengtis pakankama – t.y. ar gerai buvo nuspręsta, įvertinta, suplanuota ir ar tinkamai įgyvendinta, ko reikia (trūksta) parengčiai pagerinti.