Slėptuvės – specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos patalpos apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, vykdančius valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas bei užtikrinančius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Slėptuvių poreikį šalyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.
Priedangos – iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai , patalpa, inžinerinis įrenginiai ar kiti objektai, galintys sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
Slėptis uždarose patalpose gyventojai gali ne ilgiau nei 2 paras. (HN99:2019)
Slėptuvės savivaldybėse
Iki 2018 metų vasario 3 d. Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Tačiau tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves ir 35 – turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytiems reikalavimams.
2018 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad slėptuvės savivaldybėse įrengiamos, kai savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai patenka į:
- pavojingo objekto galimo pavojaus zoną;
- 30 km. nuo Ignalinos atominės elektrinės, kurios eksploatavimo nutraukimas vykdomas, zoną;
- 100 km nuo Baltarusijos Respublikoje statomos (eksploatuojamos) atominės elektrinės zoną.
Bet taip pat numatyta, kad savivaldybėse slėptuvės gali būti neįrengiamos, jei savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir suderinęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM, organizuoja saugių darbo vietų, kuriose ekstremaliųjų situacijų metu negali atsirasti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, įrengimą.
Slėptuvės valstybės institucijose
Nuo 2023 m. liepos 31 d. slėptuves gali įsirengti valstybės institucijos ir įstaigos, kuriose privaloma sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, t.y:
- ministerijos;
- Lietuvos kalėjimų tarnyba;
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija;
- Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba;
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
- Radiacinės saugos centras;
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
- Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Valstybės institucijos ir įstaigos, norėdamos įsirengti slėptuvę operacijų cetro veiklai, privalo nustatyti ir pagrįsti slėptuvės poreikį. Institucija, norinti įsirengti slėptuvę:
- įsivertina ir nurodo, dėl kurių didelės ar labai didelės rizikos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų, nurodytų nacionaliniame galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinime, saugioje darbo vietoje galėtų susidaryti gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai ir šių veiksnių riziką;
- nustato, kad saugioje darbo vietoje nebūtų įmanoma užtikrinti ekstremaliųjų situacijų operacijų centro funkcijų vykdymo ir šių funkcijų vykdymo neužtikrinimas sukeltų pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai;
- vertinimą suderina su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo specialusis ženklas
Interaktyvus kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis pateikiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valdomoje interneto svetainėje lt72.lt ŽEMĖLAPIS
Kolektyvinės apsaugos statiniai
Numatant patalpas ( statinius) kolektyvinei apsaugai, pirmiausia apskaičiuojamas minimalus kolektyvinės apsaugos statinių poreikis.
Minimalus apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių. Vidutiniškai kiekviena savivaldybė turi numatyti apsaugoti kolektyvinės apsaugos statiniuose apie 20% savivaldybės gyventojų.
Vienam gyventojui turi būti skirta 3,5 kv. metro patalpos ploto.
Visose savivaldybėse yra numatyti statiniai, kurie esant reikalui būtų panaudojami kolektyvinei gyventojų apsaugai. Apie tai, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai galima sužinoti savivaldybių skelbiamuose kolektyvinės apsaugos statinių sąrašuose.
Kolektyvinės apsaugos statinius galima atpažinti pagal prie įėjimo pritvirtintą specialųjį ženklą, gerai matomu iš toli bet kokiu paros metu. Kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo specialusis ženklas – tai lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Kai kuriuose ūkio subjektuose taip pat yra numatytos patalpos kolektyvinei darbuotojųapsaugai. Kolektyvinės apsaugos patalpos darbuotojų apsaugai nuo galimų pavojingų veiksnių turi būti numatyti ūkio subjektuose ir įstaigose, kuriose:
- turi būti užtikrinta technologinio proceso normali veikla arba jo saugus funkcionavimas ekstremaliųjų situacijų ar karo metu;
- vienu metu dirba arba nuolat būna daugiau kaip 200 asmenų;
- užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas gyventojams: medicininis aptarnavimas, pagrindinių maisto produktų gamyba, transporto ir ryšių paslaugos, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir kitos komunalinės paslaugos.
Dėl ekstremaliosios situacijos ar karo veiksmų iš savo gyvenamosios teritorijos evakuotieji asmenys būtų apgyvendinti iš anksto numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. Apgyvendinimą ir būtiniausias gyvenimo kolektyvinės apsaugos statinyje sąlygas užtikrina savivaldybės administracijos direktorius. Visi tokioms situacijoms reikalingi ištekliai turi būti suplanuoti iš anksto ir aprašyti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
Kolektyvinės apsaugos statinyje būtų organizuojama apsauga ir užtikrinama viešoji tvarka. Kolektyvinės apsaugos statinyje apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos:
- maitinimas;
- aprūpinimas geriamuoju vandeniu, švariais drabužiais, higienos reikmenimis;
- nemokamas elektros, vandens ir kitų komunalinių, socialinių bei būtiniausių paslaugų teikimas;
- pirmosios psichologinės, socialinės ir medicinos pagalbos teikimas;
- humanitarinės pagalbos paskirstymas.
Kolektyvinės apsaugos statinyje apgyvendinti gyventojai gyvena tol, kol bus priimtas sprendimas gyventojams grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kol naujoje vietoje gyventojai bus laikinai aprūpinti kitu gyvenamuoju būstu.
Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti ne tik miegamosios vietos, bet ir vieta maitinimui, bendrojo naudojimo, sporto, vaikų žaidimų, specialiesiems poreikiams skirtos ir tinkamai įrengtos patalpos.
Priedangos
Priedanga – tai patalpos kuriose yra galimybė gyventojams pasislėpti ir trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).
Priedangoms tinkamas vietas parenka savivaldybių administracijose dirbantys specialistai.
Priedangų vietų ŽEMĖLAPIS
Parinktos priedangoms vietos pažymimos priedangos žymėjimo specialiuoju ženklu:
Galima slėptis ir namuose
Gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę ( cheminė, radiacinė tarša, oro antskrydis, uraganas ir t.t.), gyventojai gali trumpam laikui (iki 2-3 parų) pasislėpti tiesiog namuose: saugiose gyvenamose ar negyvenamose patalpose – rūsiuose, požeminiuose garažuose, pėsčiųjų perėjose, transporto tuneliuose. Drauge su informacija apie kilusį pavojų gyventojai bus informuojami apie taip kaip saugiai elgtis – leistis į rūsius, eiti į lauką ar likti namuose saugiose patalpose.
Saugi patalpa:
- vidinė patalpa,
- saugiai ir greitai pasiekiama,
- kapitalinės konstrukcijos,
- minimalus durų ir langų kiekis,
- ventiliuojama, tiekiant į patalpas specialiais oro filtrais išvalytą orą,
- lengvai užsandarinama, maksimaliai sumažinant oro patekimą iš išorės,
- pavėjui vyraujančių vėjų kryptimi arba priešingoje pavojingo objekto pusėje,
- nėra pakabinamų lubų,
- yra vanduo.
Kaip turi būti įrengtos slėptuvės?
Parenkant patalpas slėptuvei pirmenybė teikiama mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams, eksploatuojamoms slėptuvėms, statinio patalpoms, kurias prireikus būtų galima greitai užsandarinti;
Numatomos darbo vietos ir priemonės, užtikrinančios operacijų centro darbą (fiksuotojo ryšio, esant galimybei – mobiliojo ryšio telefonai, fakso aparatai, kompiuteriai, turintys prieigą prie interneto, vaizdo projektoriai, darbo lentos, ekranai, kompiuterių tinklų įranga, kopijavimo aparatai ir kt.). Parenkamas optimalus šių priemonių skaičius, atsižvelgiant į operacijų centro narių ir jų darbo vietų poreikį;
Operacijų centro nariams turi būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai evakuotis iš operacijų centro darbo vietų;
Parinktose patalpose turi būti užtikrintas ryšys, nenutrūkstamas elektros energijos ir vandens tiekimas;
Slėptuvėje turi būti atskiras elektros įvadas ir elektros instaliacija, autonominis elektros energijos generatorius ir automatinis arba rankinis elektros perjungimo įrenginys;
Slėptuvėje turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas oro tiekimas, įrengta bendroji traukiamosios ventiliacijos sistema, ventiliacijos automatinio reguliavimo ir valdymo skydas bei dulkių, cheminiai, radionuklidus sulaikantys filtrai, kurie pagal poreikį įjungiami į ventiliacijos sistemą arba išjungiami;
Operacijų centro nario darbo vietai įrengti turi būti skirta ne mažiau kaip 2 kv. m darbo patalpos ploto, taip pat turi būti įrengtos operacijų centro narių maitinimo ir poilsio patalpos.
Organizuotos kolektyvinės apsaugos žmonėms gali prireikti ne tik kai pasklinda cheminės medžiagos ar netoliese įvykusi radiologinė/branduolinė avarija paskleidžia radioaktyvias medžiagas… Jos gali prireikti ir kilus potvyniui, viesului sugriovus namus, žiemą likus be šildymo ar sutrikus geriamo vandens tiekimui, …