- 2024-11-19
- Posted by: Renata Baniulienė
- Category: Pavojų rizikos vertinimas
Nuo 2022 metų civilinei saugai buvo skiriama kaip niekada daug dėmesio.. Ji buvo “gaivinama”, “kuriama nuo nulio”, “stiprinama”. Ką turime šiandien, 2024 metų pabaigoje?
Įvesta cenzūra informacijai apie ekstremaliąsias situacijas. Gyventojams informuoti skirti pranešimai ir kitą viešoji informacija turi būti suderinta su Nacionalinio krizių valdymo centro ( NKVC) vadovu , ir tik po to gali būti platinami vietinėms, regioninėms ir (ar) valstybinėms savivaldybės gyventojų informavimą vykdančioms visuomenės informavimo priemonėms. Super!!
Gyventojų perspėjimas net vienos savivaldybės lygiu gali būti vykdomas gavus tik NKVC vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą o ir siunčiamas tik su NKVC suderintas pranešimo tekstas. Bet o kaip gi operacijų vadovo teisė priimti sprendimus??? O kaip gi pareiga perspėti nedelsiant??? Įkalbinėti NKVC, kad jie leistų perspėti, užtrunka ne valandą…
NKVC nuosekliai įsitvirtina, kaip aukšto lygio biurokratinė įstaiga, turinti daug įgaliojimų trikdyti civilinės saugos organizavimą ir turbūt mananti, kad teisės aktai taikomi ne jai. Valstybės lygio ekstremalioji situacija per beveik du metus taip ir nebuvo paskelbta, nes NKVC vis manė, kad tam pagrindo nebuvo. Neaišku kokiais kriterijais rėmėsi atmesdami “motyvuotus merų prašymus”. Nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo per beveik 2 metus visuomenė vis dar neišvydo. Tiesa, pasirodė valstybės institucijoms išsiųstas vertinimo metu nustatytas galimų pavojų sąrašas, kuris, na, labai keistas, ir galėtų būti nesvarbus, jeigu nebūtų pareigos numatyti prevencines priemones tų pavojų atžvilgiu visiems, rengiantiems ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.. Na ką gali numatyti mokykla, ligoninė ar atliekų tvarkymo įstaiga, kad užkirstų kelią ar sumažintų pasekmes tokiems pavojams kaip pavojus valstybės saugumui, melagingi pranešimai ar užsienio valstybės taikomos ekonominio poveikio priemonės Lietuvai? Ir kodėl vertinant ekstremaliųjų situacijų riziką analizuojami pavojai, kurie niekaip negali sukelti ekstremaliosios situacijos: finansinis nestabilumas, teisėtų migrantų didėjanti populiacija, strateginė korupcija ir pan…? Kokia metodika buvo naudojama?!!! Jos Vyriausybė dar irgi nepatvirtino…
Beje, NKVC įvertino, kad Lietuvai elektros tiekimo sutrikimo ar nutraukimo rizika yra žema, tai reiškia – ir tikimybė niekinė, ir pasekmės nereikšmingos… Negi vertintojai neturi fantazijos? Niekada nėra likę be elektros? Ko vertos kalbos apie ypatingos svarbos objektų atsparumą, apie energetinę nepriklausomybę? Nacionalinėje energetikos strategijoje minima, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos energetikos ( ir elektros energijos ) sektoriuje – nepakankamas atsparumas išorinėms (klimato ir hibridinėms) grėsmėms! Blogai, kai riziką vertina žmonės, neturintys žinių ar patirties ( o gal ir vieno ir kito)..
Dar viena labai svarbi civilinės saugos sritis, kuri svarbi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms dalis, bet stringa dėl valstybės institucijų neveiklumo – krizių ir (arba) ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas. Nuo 2023 metų neatsirado nei vieno krizių ir etremaliųjų situacijų valdymo plano – nei valstybinio, nei valstybių institucijų, nes per beveik du metus taip ir nebuvo parengtos tokių planų rengimo metodinės rekomendacijos. Senieji valstybiniai planai beviltiškai pasenę ir netikslinami, nes niekam nėra pavesta “rengti valstybinius planus”.. Na, o „paprasti” ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (savivaldybių, ūkio subjektų, įstaigų) rengiami pagal ankstesnes rekomendacijas, nes naujų taip pat vis dar laukiama.. Gal neprireiks dar dviejų metų… Gal valstybės tarnautojai “susimylės”…
Pasirengimo lygis patikrinamas tik pratybų metu.. Apie jų organizavimo subtilybes galima būtų kalbėti (rašyti) daug.. Bet apsiribosiu tik perliukais, įteisintais Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkoje. Ją kai kas pavadino “pamišėlio užrašais”.. ir ne be reikalo. Pagal tą “tvarką”, pratybos nuo sumanymo iki galutinio taško užtrunka netoli pusės metų. Bet ne tai įdomiausia. Neparašyta kas turi organizuoti pratybas (neabejoju, kad yra galvojančių, kad VISI).. Parašyta, kad ir vaikų darželiai, ir senelių globos namai privalo organizuoti kompleksines civilinės saugos pratybas, t.y. mokytis valdyti ekstremaliąją situaciją!!! Primenu, kad ekstremaliosios situacijos būna tik savivaldybės lygio ir valstybės lygio. Jas skelbia ir valdo meras arba Vyriausybė, bet ne darželio direktorė…
Toliau – po pratybų darbuotojai, vaikai ar seneliai turi teikti pasiūlymus dėl savo parengties gerinimo, po to turi susiplanuoti priemones tiems siūlymams įgyvendinti ir pateikti informaciją apie nusistatytas priemones (su terminais ir atsakingais vykdytojais) pratybų organizatoriui – įstaigos direktoriui !!! O kai terminas pasibaigs, pateikti atsakaitą – ar įvykdė, ką įvykdė, kodėl neįvykdė… Kosmosas!!! Negi teisės akto rengėjai neskaito ką rašo, o tvirtintojai – ką tvirtina?…
Neminėjau evakavimo, kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų, mokymo, materialinių išteklių kaupimo ir tiekimo… bet kalbant ir apie šias sritis būna sunku mandagiai paaiškinti kaip yra ir kodėl taip yra.. o ir pasiklausti nėra ko.. Metodinę pagalbą privalantis teikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išnyko iš civilinės saugos akiračio, nes, matyt, negrįžtamai įstrigo nuotolyje nuo darbo…
Iš tiesų šiai dienai nebėra nei vienos civilinės saugos srities, kuri galėtų būti sklandžiai vykdoma. Taip pasidarė ne staiga, o po truputėlį, per įvairaus lygmens valstybės tarnautojų abejingumą, iniciatyvų stoką, koordinuoto darbo vengimą, na ir žinių trūkumą. Deja.
