Viena institucija negali sėkmingai ir efektyviai vykdyti civilinės saugos veiklų: planuoti ir įgyvendinti prevencines priemones, pasirengti reaguoti į įvairaus pobūdžio įvykius ar ekstremaliąsias situacijas, atlikti įvairius gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbus. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį ir iškilusius ekstremaliosios situacijos valdymo uždavinius, reaguojančios į įvykį institucijos gali būti labai įvairios, todėl yra numatytos funkcijos ir pareigos visoms Lietuvoje veikiančioms valstybės, savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams bei kitoms įstaigoms. Funkcijų ir pareigų civilinės saugos srityje bei jas vykdančių subjektų visuma vadinama krizių valdymo ir civilinės saugos sistema.
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuris nustato nustato krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo ir padarinių šalinimo teisinius pagrindus.
Kokios gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje?
Lietuvoje gyventojai turi teisę:
- būti perspėti apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją;
- gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir rekomendacijas kaip elgtis;
- įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu gauti pagalbą pagal krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų galimybes.
Gyventojai privalo:
- rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų valstybės valdymo, viešosios tvarkos;
- pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
- pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, vadovaudamiesi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešai skelbiamomis rekomendacijomis gyventojams;
- vykdyti pareigūnų (gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus/mero) sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ir ekstremaliajai situacijai likviduoti.
Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
- Nacionalinio saugumo komisija,
- Nacionalinis krizių valdymo centras,
- ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
- ekstremaliųjų situacijų komisijos;
- savivaldybių institucijos ir įstaigos;
- ūkio subjektai, kitos įstaigos;
- ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai;
- civilinės saugos pajėgos.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei civilinę saugą: nustato krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo, krizių valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo, krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo, ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, gyventojų evakavimo organizavimo ir kitas su civilinės saugos veiklos organizavimu susijusias tvarkas, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, priima strateginius sprendimus dėl krizių valdymo;
Nacionalinio saugumo komisija svarsto Nacionalinio krizių valdymo centro pateiktą informaciją apie grėsmes ir pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir teikia pasiūlymus Vyriausybei:
- priimti sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų;
- dėl krizėsvaldymo prioritetų;
- dėl veiksmų ir priemonių grėsmėms LR nacionalinio saugumo interesams sumažinti ar jas šalinti;
- dėl grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams šalinimo ar mažinimo prioritetų nustatymo, vertina šių prioritetų įgyvendinimo rezultatus;
- dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
- dėl konkrečių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių taikymo;
Nacionalinis krizių valdymo centras – LR Vyriausybės kanceliarijos padalinys, kuris
- aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą;
- koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms;
- 24/7 atlieka grėsmių LR nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes,
- teikia NSK ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie grėsmes, jų pokyčius ir poveikį LR nacionalinio saugumo interesams;
- informuoja NSK pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas,
- analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis,
- teikia NSK ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių;
- atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
- ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia NSK ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę ir plėtrą;
- organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas;
- koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
- koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje
Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos ( toliau – valstybės institucijos) turi iš anksto pasirengti galimoms krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms ir tinkamai veikti krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Ministerijose paskiriamas parengties pareigūnas, kuris organizuoja ministerijos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja ministerijos ir ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms bei koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrui pavestose valdymo srityse.
Ministerijose rengiami krizių valdymo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai i parengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Valstybės institucijų darbuotojai mokomi krizių valdymo ir civilinės saugos ir dalyvauja organizuojamose krizių valdymo ir civilinės saugos pratybose.
Atsižvelgiant į priskirtos veiklos sritį, gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį, valstybės institucijai gali tekti atsakomybė už krizės ir(ar) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
Savivaldybės administracijos direktoriui (nuo 2023 m. balandžio 1 d. – dalis funkcijų pavedamos merui) yra pavesta organizuoti:
- savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą;
- savivaldybės civilinės saugos pratybas;
- savivaldybės gyventojų mokymą ir švietimą civilinės saugos klausimais;
- ekstremaliųjų situacijų valdymą savivaldybės teritorijoje;
- pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;
- gyventojų evakavimą;
- gyventojų apsaugą kolektyvinės apsaugos statiniuose;
- sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
- ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą;
- gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras:
- aptarnauja Nacionalinio saugumo komisijos veiklą;
- koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms;
- 24/7 atlieka grėsmių LR nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes,
- teikia NSK ir valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie grėsmes, jų pokyčius ir poveikį LR nacionalinio saugumo interesams;
- informuoja NSK pirmininką apie ypatingus įvykius, gresiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas,
- analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis,
- teikia NSK ir Vyriausybei pasiūlymus dėl situacijos valdymo priemonių;
- atlieka nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą;
- ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia NSK ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę ir plėtrą;
- organizuoja valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas;
- koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
- koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu ar jai gresiant:
- renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ES, rengia jos raidos prognozes, organizuoja, planuoja reagavimo priemones;
- prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ES;
- kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ES grėsmei likviduoti;
- padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus
- koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą
- vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ES valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
- rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų taikymo;
- koordinuoja NVO, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu;
- teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų.
Krizės metu:
- renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes, planuoja krizės valdymo priemones ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;
- organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;
- vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų krizei valdyti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
- NKVC vadovas gali būti skiriamas valstybės operacijų vadovu.
Ūkio subjektuose, įstaigose turi būti imamasi ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, organizuojamos darbuotojų civilinės saugos pratybos ir mokymas, darbuotojai aprūpinami asmeninės apsaugos priemonėmis. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, darbuotojai turi būti nedelsiant perspėjami, organizuojamas jų evakavimas ir reikalingi gelbėjimo darbai. Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą.
Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, kitos įstaigos teikia turimus materialinius išteklius, atlieka būtinas užduotis, teikia savivaldybės administracijos direktoriui ir reikiamai ministerijai pagal ministrui pavestą valdymo sritį duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją.
Kas yra civilinės saugos pajėgos?
Civilinės saugos pajėgos – tai operatyviai reaguojančios institucijos, kurios, gavusios pranešimą apie kilusį įvykį ( gaisrą, avariją, griūtis ir t.t.), skubiai vyksta į įvykio vietą ir atlieka gelbėjimo, paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti.
- Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – gesina gaisrus, vykdo gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoja įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius.
- Policijos pajėgos – saugo ekstremaliosios situacijos židinį, palaiko viešąją tvarką ir užtikrina eismo saugumą ekstremaliosios situacijos paveiktoje teritorijoje, renka ir sistemina informaciją apie nukentėjusius ir žuvusius gyventojus, nustato žuvusiųjų tapatybę,
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos – dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose, pasienio vidaus vandenyse, žvalgo ekstremaliosios situacijos židinį iš oro, stebi radiacijos foną ir kitas būtinas funkcijas LR pasienio ruože ir kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose.
- Sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos – teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas, prireikus nugabena nukentėjusiuosius ir (ar) pacientus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
- Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos – užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai, arba veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka (masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi civilinės saugos sistemos pajėgoms), padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius.
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos – organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių likvidavimą. Atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones. Prižiūri ir kontroliuoja geriamojo vandens, maisto, pašarų saugą ir kokybę.
- Aplinkos apsaugos pajėgos – atlieka aplinkos tyrimus, prognozuoja teršalų sklaidą, organizuoja miškų gaisrų gesinimą, vertina poveikį aplinkai, koordinuoja aplinkos būklės atkūrimą ir veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių žalą aplinkai darančių veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.
- Avarinių tarnybų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šilumos tinklų, dujų ūkio, kelių priežiūros tarnybų, sanitarinio švarinimo ir kitas komunalines paslaugas teikiančių tarnybų), atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos – likviduoja avarijas, atstato nutrūkusių paslaugų teikimą.
- Ūkio subjekto pajėgos – atlieka pirminius avarijų likvidavimo, žmonių gelbėjimo darbus ūkio subjekte iki atvyksta kitos civilinės saugos pajėgos.
- Savanorių ir NVO pajėgos – padeda KVCSS subjektams atlikti su krizių ir ektremaliųjų situacijų valdymu susijusias funkcijas: teikia humanitarinę pagalbą ir reikiamas paslaugas atliepiant humanitarinius poreikius, vykdo paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus.
Kariuomenė nepriklauso krizių valdymo ir civilinės saugos sistemai
Lietuvos Kariuomenė yra krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis ir nepriklauso krizių valdymo ir civilinės saugos sistemai.
Tačiau yra nustatyta, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas, kariniai vienetai krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms.
Kariniai vienetai gali būti pasiųsti tik gavus Nacionalinio saugumo komisijos arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremaliosios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą.
Ekstremaliųjų situacijų metu kariniai vienetai gali būti pasitelkiama šių užduočių vykdymui:
- Perspėti gyventojus apie gresiantį pavojų;
- Organizuoti ir vykdyti gyventojų ir turto evakavimą;
- Turimomis priemonėmis bei darbo jėga įrengti laikino apgyvendinimo vietas (pvz.: statyti palapines, įrengti prausyklas, lauko virtuves ir t.t.);
- Aprūpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinos pagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);
- Identifikuoti cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio pavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingąsias medžiagas ir nustato jų išplitimo ribas;
- Padėti palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti gyventojų ir turto saugumą nustatytuose nelaimės rajonuose;
- Panaudojant specialiąją aviacinę įrangą (vandens krepšį) gesinti miškų ir durpynų gaisrus, likviduoti kitus incidentus;
- Atlikti žvalgybą iš oro potvynių, miškų ir durpynų gaisrų bei kitų ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais;
- Orlaiviais, laivais gabenti, specialistus, medikus, gelbėtojus, įrangą ir reikalingas priemones į ekstremalios situacijos vietas ar įvykio židinį, o ligonius ar nukentėjusiuosius nukentėjusiuosius – į gydymo įstaigas;
- Teikti medicinos pagalbą;
- Organizuoti ir vykdyti evakuojamų gyventojų ir technikos sanitarinį švarinimą.
Kariuomenė gali teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:
- ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas;
- nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;
- prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;
- teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;
- ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;
- prireikus padėti vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;
- prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;
- prireikus padėti Vadovybės apsaugos tarnybai užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pajėgų;
- prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;
- prireikus neutralizuoti sprogmenis.
- teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM koordinuoja civilinės saugos įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikia metodinę pagalbą civilinės saugos srityje.
Jis pagal kompetenciją perspėja apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, išplatina aktualią informaciją, vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja gyventojų evakavimą, šalies mastu koordinuoja gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, organizuoja civilinės saugos mokymą, duoda privalomus nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir veiklos vykdytojams gerinti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
