Skirtingo pobūdžio ekstremaliosios situacijos atrodo labai skirtingos, tačiau ekstremaliųjų situacijų valdymas paklūsta tam tikroms bendroms taisyklėms. Reaguojant į bet kurio pobūdžio gręsiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas keliami ir sprendžiami iš esmės tokie patys uždaviniai: vertinama situacija, mažinamas pavojus, apsaugomi gyventojai, priimami reikiami sprendimai, telkiami reikalingi ištekliai.
Galimų ekstremaliųjų situacijų valdymas yra iš anksto suplanuotas ir aprašytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose: numatyti vadovavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai, suplanuoti reikalingi ištekliai, visos valstybės ir savivaldybės institucijos yra pasiskirsčiusios vaidmenimis ir atsakomybe. Konkreti didelio masto ekstremalioji situacija taip pat gali pareikalauti imtis specifinių, nestandartinių veiksmų, kurie priklausys nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio, vietos, metų ir paros laiko, oro sąlygų ir pan. Todėl tinkamas reagavimas į iškilusias grėsmes ir didelio masto ekstremaliosios situacijos valdymas būtų didžiulis iššūkis visoms šalies institucijoms ir gyventojams.
Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymas – tai Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, išsaugoti sveikatą ir turtą, atlikti gelbėjimo, paieškos darbus, atkurti būtiniausias gyvenimo ir veiklos sąlygas taip pat apsaugoti aplinką.
Ekstremaliosios situacijos valdymo teisinės procedūros
Pagrindinės ekstremaliosios situacijos valdymo teisinės procedūros:
- Ekstremaliosios situacijos skelbimas;
- Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimas.
Ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimas
Ekstremaliosios situacijos valdymas skiriasi nuo įvykio likvidavimo pirmiausia tuo, kad įvykių likvidavimas yra įprasta civilinės saugos pajėgų veikla. Jie yra valdomi pagal aiškias ir įprastas procedūras. Ekstremaliosios situacijos valdymas yra daug sudėtingesnis, nes iškyla papildomos, dažnai neįprastos užduotys ir atsiranda poreikis kartu veikti institucijoms, kurios retai veikia kartu. Ekstremaliosios situacijos valdymo efektyvumas priklauso nuo tinkamo situacijos valdymo organizavimo.
Situacijos valdymo organizavimas apima šias pagrindines veiklas:
- Institucijų sutelkimas;
- Ekstremaliosios situacijos valdymo teisinės procedūros;
- Informacijos valdymas;
- Visuomenės informavimas;
- Žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymas;
- Vadovavimas ir veiksmų koordinavimas.
Vadovavimas ir veiksmų koordinavimas
Įvykio vietoje visoms tarnyboms vadovauja gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovu tampa pirmas atvykęs į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijos perduodamos įvykio ar ekstremaliojo įvykio pobūdį atitinkančios kompetencijos civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kai tik jis atvyksta į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą.
Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos pajėgos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą. Niekas, išskyrus ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovą ( jeigu paskelbta ekstremalioji situacija), negali trukdyti gelbėjimo darbų vadovo veiksmams arba atšaukti jo sprendimų, skirtų paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti.
Įvykio vietoje vykdomos funkcijos:
- organizuojama įvykio vietos žvalgyba,
- įvertinama situacija,
- numatoma, kokie darbai turi būti atlikti pirmiausia,
- paskirstomos užduotys į įvykio vietą atvykusioms pajėgoms,
- įvertinama, ar pakanka pajėgų, prireikus organizuojamas papildomų pajėgų iškvietimas,
- užtikrinamas darbų atlikimas;
- užtikrinamas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų ir darbuotojų, taip pat kitų asmenų, dalyvaujančių atliekant darbus, saugumas,
- užtikrinamas į įvykio vietą patekusių gyventojų perspėjimas ir informavimas apie įvykį, galimus padarinius, apsisaugojimo būdus, prireikus organizuojamas gyventojų išvežimas į saugią vietą.
Savivaldybės mero funkcijos:
- Nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą (SOC);
- SOC pasiūlymu paskalbia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir paskiria Operacijų vadovą;
- Organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą;
- Telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos pajėgas ir reikalingus materialinius išteklius susidariusiai savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti, gyventojams apsaugoti, juos evakuoti;
- Priima sprendimą dėl gyventojų evakavimo;
- Kreipiasi į kitos savivaldybės ir (arba) valstybės instituciją ir (arba) įstaigą pagalbos;
- Priima sprendimus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;
- Vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones.
- Atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, teikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui, motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro funkcijos:
- Vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę, siūlo skelbti ES;
- Renka informaciją apie gresiančią savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos raidos prognozes ir planuoja priemones;
- Išplatina aktualią informaciją;
- Organizuoja nutrauktų komunalinių paslaugų gyventojams teikimo atnaujinimą;
- Organizuoja ir koordinuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ( kol nepaskirtas OV);
- Vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytas funkcijas .
Ministerijos, atsižvelgdamos į ministrams pavestą valdymo sritį, taip pat ministrui pavestos valdymo srities valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją, teikia konsultacijas, ekspertinę ir pagal galimybes kitą pagalbą savivaldybei likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.
Krizių valdymo centras, atmetęs Mero prašymą skelbti valstybės lygio ES, pateikia pasiūlymus dėl papildomų savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo priemonių taikymo, siekiant suvaldyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija gali būti skelbiama:
- kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliojo įvykio kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų;
- kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija trunka ilgiau kaip vienus metus;
- jei ekstremalioji situacija susidaro Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje;
- jei vienoje savivaldybėje paskelbtos ekstremaliosios situacjos valdymui reikia pasitelkti civilinės saugos pajėgas ar išteklius iš kitų savivaldybių.
Nacionalinis krizių valdymo centras:
- vertina informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situciją ir nusprendžia ar būtina teikti Vyriausybei pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
- prireikus, nedelsiant arba per 3 d.d. ( motyvuoto savivaldybės prašymo atveju) teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
- pateikęs pasiūlymą, nedelsdamas informuoja atsakingą ministrą ir pateikia šiam ministrui susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pagrindžiančią informaciją ir pasiūlymą dėl valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo skyrimo;
- kol paskiriamas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti.
- padeda valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
- koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
- vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams šalinti, poreikį, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą…
Atsakingas ministras (kuriam pavestoje (-se) valdymo srityje (-se) yra susidariusi valstybės lygio ekstremalioji situacija arba kuriam pavestai (-oms) valdymo sričiai (-tims) priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir kuriam NKVC pateikė informacją) pateikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo skyrimo.
Vyriausybė:
- priima nutarimą, kuriuo skelbia visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir paskiria valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.
- gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;
- atsiradus su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusiam būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumui ar ribotam prieinamumui, imasi šių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių;
- priima sprendimus dėl valstybės rezervo panaudojimo;
- skiria valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis.
Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas atsako už neatidėliotinų darbų organizavimą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimą;
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuoja ir koordinuoja ssavivaldybei numatytų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą, materialinių išteklių suteikimą, valstybės operacijų vadovo sprendimų vykdymą ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų ir šio centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras
Klysta tie, kurie sako, kad ekstremaliąją situaciją galima suvaldyti įsakymais, kontroliuojant įsakymų vykdymą. Įvykio (gaisras, riaušės, lokali avarija) likvidavimas – gali būti valdomas centralizuotai, bet didelio masto ekstremalioji situacija (katastrofa) reikalauja koordinuotų veiksmų, bendro matymo, nestandartinių sprendimų bei sutarimo ir nusiteikimo veikti visiems drauge, kad suvaldyti situaciją ar sumažinti jos padarinius.
Gerai veikiantis operacijų centras – tai gero ekstremaliosios situacijos valdymo indikatorius. Informacija, ateinanti į operacijų centrą leidžia vertinti situaciją, prognozuoti pasekmes ir numatyti reikiamus veiksmus. Operacijų centre veikiantys įvairių reaguojančių organizacijų atstovai turi galimybę ieškoti problemų sprendimo būdų, siūlyti tinkamiausius sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą ir derinti tarpusavio veiksmus. Svarbu, kad organizacijų atstovai, esantys operacijų centre, gebėtų ir turėtų teisę priimti sprendimus savo organizacijose ir jų vardu. Be to, ekstremaliosios situacijos židinyje veikiančios civilinės saugos sistemos pajėgos jausis tvirčiau, žinodamos, kad yra atstovaujamos, kad turi ką informuoti apie kylančias problemas ir kad sulauks trūkstamų išteklių ar kitokios pagalbos.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centre atliekamos funkcijos:
- Informacijos valdymas – informacijos priėmimas, paieška, rūšiavimas, apibendrinimas, parengimas, paskleidimas ( dalyviams ir visuomenei).
- Situacijos vertinimas – grėsmės atpažinimas ir įvertinimas, pavojaus judėjimo laike ir erdvėje, antrinių grėsmių, jų poveikio žmonėms vertinimas.
- Išteklių valdymas – išteklių poreikio analizė ir poreikio tenkinimas ( paieška, pristatymo į vietą organizavimas)
- Situacijos valdymas – bendro vaizdo matymas ir iškylančių problemų sprendimas (sprendimų priėmimas, užduočių delegavimas, sąveikos tarp institucijų palaikymas)
Pagrindiniai ekstremaliųjų situacijų valdymo organizatoriai
Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – vadovauja visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras – užtikrina operacijų vadovo priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoja ir koordinuoja įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.
Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo atsakingosios institucijos
Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatyta, kad, atsižvelgiant į veiklos sritį ir gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, atsakomybė už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą tenka šioms atsakingosioms institucijoms:
- Miškų gaisrai – Aplinkos ministerija
- Teršalų išsiliejimas pakrantėje – Aplinkos ministerija
- Teršalų išsiliejimas jūroje – Krašto apsaugos ministerija
- Gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių gali prireikti evakuoti gyventojus – Vidaus reikalų ministerija
- Potvynis – Vidaus reikalų ministerija
- Uraganas – Vidaus reikalų ministerija
- Masinis užsieniečių antplūdis – Vidaus reikalų ministerija
- Masiniai neramumai – Vidaus reikalų ministerija
- Įkaitų paėmimas (lėktuvo, laivo ar kitos transporto priemonės užgrobimas) – Vidaus reikalų ministerija
- Branduolinės avarijos – Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
- Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingas radioaktyvus radinys ir kitos radiologinės avarijos ir įvykiai – Radiacinės saugos centras
- Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį – Susisiekimo ministerija
- Speigas (didelis šaltis) – Energetikos ministerija
- Sausra (kaitra) – Žemės ūkio ministerija
- Epizootijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Epifitotija, kenksmingos augalų ligos ir kenkėjai – Žemės ūkio ministerija
- Pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas) – Sveikatos apsaugos ministerija
Nepaprastosios padėties valdymas
Nepaprastoji padėtis – tai ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėl valstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą arba Respublikos Prezidentas išleisdamas dekretą. Seimas arba Lietuvos prezidentas gali nustatyti kai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių ir laisvių apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks, kad nepaprastajai padėčiai suvaldyti valstybė yra numačiusi daugiau teisinių mechanizmų. Nepaprastosios padėties metu gali būti:
- įvedamas tiesioginis valdymas,
- steigiamos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros,
- pasitelkiama Lietuvos kariuomenė,
- pasitelkiamas mobilizacinis rezervas,
- naudojamas valstybės rezervas.
Nepaprastoji padėtis – tai aukštesnis ekstremaliosios situacijos „lygmuo”. Nereikia sieti nepaprastosios padėties su kariniais veiksmais – kariuomenės veiksmai būtų traktuojami kaip pagalba. Taip pat numatyta, kad viešosios tvarkos apsaugos komendantūras steigia institucija, atsakinga už ekstremaliosios situacijos valdymą. Visoms komendantūroms vadovauja vyriausiasis komendantas, kuris tiesiogiai pavaldus institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovui.
Visi įvykiai geriausiai valdomi kiek įmanoma žemiausiame lygmenyje.