Kas yra krizė?
- Krizė – valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta arba neįmanoma likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones;
- Krizė – ypatingo įvykio, išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui.
Ši sąvoka neapima grėsmę valstybės suverenumui, teritorijos vientisumui, Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai keliančių situacijų ir įvykių, kuriems esant yra pagrindas priimti sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, ar įvesti karo padėtį.
Krizės apibrėžimas pateikiamas 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiams LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme.
Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymas – tai Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, išsaugoti sveikatą ir turtą, atlikti gelbėjimo, paieškos darbus, atkurti būtiniausias gyvenimo ir veiklos sąlygas taip pat apsaugoti aplinką.
LR nacionalinio saugumo interesai
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai – tai:
- Valstybės suverenumas, teritorijos vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka.
- Taika, gyventojų gerovė ir saugi aplinka valstybės raidai:
- vidaus gyvenimo sričių pažanga, užtikrinanti tvarią demografinę ir ekonominę raidą,
- visuomenės saugumas ir sveikata,
- socialinės atskirties ir pajamų nelygybės, visuomenės poliarizacijos mažinimas,
- teroro ir smurtinio ekstremizmo prevencija,
- kritinės infrastruktūros apsauga ir atsparumas,
- energijos ir kitų išteklių saugus bei nepertraukiamas tiekimas ir reikiamo valstybės atsargų rezervo užtikrinimas,
- viešasis, informacinis ir kibernetinis saugumas,
- atsparumas korupcijai,
- koordinuotas valstybės pasirengimas valdyti krizes,
- švari gamtinė aplinka ir jos tvarumas;
- Euroatlantinės bendrijos gyvybingumas ir vieningumas.
Jie yra įvardinti Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje LR Seimo nutarimu (2021-12-22 redakcija).
Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos
- Valstybės gynyba (apima: ginkluotą gynybą; pilietinį pasipriešinimą; civilinių mobilizacijos institucijų paramą Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms; kovą su informacinėmis grėsmėmis; kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą; ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros, valstybės informacinių išteklių, elektroninių ryšių paslaugų teikimą; žvalgybą ir kontržvalgybą).
- Valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla (apima: valstybės valdymą (Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių institucijų veiklą); teismų, prokuratūros ir pataisos įstaigų veiklą, visuomenės informavimą apie situaciją šalyje; kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, dokumentų ir archyvų apsaugą).
- Ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas (apima finansų, energetikos ir transporto sistemų veiklą ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą).
- Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas (apima: asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą; gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir geriamuoju vandeniu; aplinkos taršos nustatymą).
- Vidaus saugumas (apima: viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą; civilinės saugos sistemos veiklą).
- Tarptautinė veikla (apima: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje veiklos tęstinumą; Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio valstybėmis užtikrinimą; galimą valstybės valdymo tęstinumo užsienio valstybėje organizavimą).
Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijų sąrašas patvirtintas LRV 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 23 ” Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvenginimo”.
Krizės valdymas
Krizės valdymas prasideda Nacionalinės komisijos siūlymu Vyriausybei priėmus sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų.
Krizės valdymo valstybės operacijų vadovas – nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.
Vyriausybė valstybės operacijų vadovu gali skirti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovą.
Krizės valdymas yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
Strateginis lygmuo:
- Vyriausybė – priima strateginius sprendimus dėl krizių valdymo, kuriais reglamentuojami krizės valdymo veiksmai;
Operacinis lygmuo:
- Nacionalinis krizių valdymo centras organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą,
- Nacionalinis krizių valdymo centras planuoja krizės valdymo priemones, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Taktinis lygmuo:
Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos:
- vykdo valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose priskirtas funkcijas;
- Vykdo savuose Ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytas priemones;
- Vyriausybės joms skirtas valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis ( skiriamos krizės metu).
- Gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus krizei valdyti;
- Atsiradus su krize susijusiam būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumui ar ribotam prieinamumui, Vyriausybė imasi šių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių;
- Skiria valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis;
- Valstybės operacijų vadovu gali skirti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovą;
- Priima kitus jos kompetencijai priskirtus sprendimus, būtinus krizei valdyti.
- Renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes ir planuoja krizės valdymo priemones,
- teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų, valstybinių reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo,
- teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų jos kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų krizei valdyti;
- organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;
- vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių poreikį krizei valdyti, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą.
Siūlo Vyriausybei priimti sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų;
svarsto Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;
Teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl poreikio skirti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis,
Teikia Vyriausybei pasiūlymus taikyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus krizei valdyti;
Teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl su krize susijusių būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ar prieinamumo didinimo priemonių.
Visi įvykiai geriausiai valdomi kiek įmanoma žemiausiame lygmenyje.