Teroristinis išpuolis – tai netikėtas, neteisėtas ir tyčinis smurto panaudojimas prieš civilius gyventojus, norint padaryti psichologinį poveikį, atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras problemas arba reikalavimus ir pasiekti politinius tikslus. Smurtinis elgesys prieš civilius gyventojus, neturint politinio tikslo, yra nusikalstama kriminalinė veikla, o ne terorizmas. O smurtinis elgesys turint politinius tikslus, nukreiptas į karinius objektus, kai ginkluotos abi konflikto pusės ( pilietiniai karai, gyventojų sukilimai, karinių objektų sprogdinimai) dažniausiai nelaikomas teroristine veikla.
Teroristinių išpuolių pasekmės daugialypės. Poveikį daro ne tik padaryta tiesioginė fizinė žala žmonėms bei turtui. Visuomenėje kylanti baimė, netikrumo ir nesaugumo jausmas daro didžiulį psichologinį poveikį. Užsitęsusi teroristinių išpuolių baimė gali išprovokuoti masinius neramumus ir net destabilizuoti politinę situaciją. Be to, teroristinio išpuolio vieta gali būti ilgą laiką netinkama naudoti pagal ankstesnę paskirtį dėl atliekamo nusikaltimo vietos tyrimo ar reikalingų atlikti procedūrų, jeigu, pavyzdžiui, buvo panaudotos kovinės nuodingosios medžiagos. Teroristiniai išpuoliai iššaukia ir ekonomines pasekmes: sužalojami ar net prarandami kvalifikuoti darbuotojai, susprogdinti ar užteršti pastatai turi būti atstatyti ar nukenksminti, o išpuolio vieta turi būti sutvarkyta. Nuostolių patiria draudimo bendrovės, prarandamos pajamos, susijusios su tokiais sektoriais kaip oro transportas bei turizmas.
Teroristinis išpuolis apibūdinamas trimis požymiais: smurtu, politiniais tikslais ir yra nukreiptas prieš civilius gyventojus arba taikinius.
Teroristinių išpuolių rūšys
Teroristinių išpuolių formos gali būti labai įvairios:
- žmonių grobimas,
- transporto priemonių grobimas,
- automobilių sprogdinimas,
- sprogmenys lėktuvuose ir masinio susibūrimo vietose,
- individualūs ir grupiniai nužudymai,
- produktų ir geriamojo vandens nuodijimas,
- įsilaužimas į kompiuterinius tinklus,
- „nešvarių bombų“ sprogdinimas,
- cheminių, biologinių, radiologinių medžiagų paskleidimas.
Teroristų taikiniai
Didesnė tikimybė kad taikiniais gali būti pasirinkta:
- Uždaros erdvės. Jose išpuolio padariniai gali būti didesni nei atviroje erdvėje.
- Didelis žmonių susibūrimas. Išpuoliai masinio žmonių susibūrimo vietose sukelia paniką, juose daugiau aukų bei sunkiai nukentėjusių žmonų, o tai sulaukia milžiniško žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
- Ypatingai svarbūs pastatai ir infrastruktūra. Dėl išpuolių prieš viešojo saugumo ar sveikatos priežiūros įstaigas ne tik nukenčia daug žmonių, bet susilpnėja ir pirmųjų į išpuolį reaguojančiųjų tarnybų galimybės tinkamai reaguoti.
- Pramoniniai pastatai. Juose įvykdyti išpuoliai gali turėti papildomų padarinių, pav. pasklidusios cheminės medžiagos.
Kaip atpažinti teroristinio išpuolio pavojų?
Klysta tie, kurie mano, kad lengvai atpažintų savižudį sprogdintoją ar turintį kėslų kitaip nužudyti kuo daugiau žmonių. Dažniausiai jie neišsiskiria iš minios, bet akylesnis stebėtojas gali užfiksuoti neįprastų, įtartinų detalių: neįprastą apsirengimą, nešulį arba tiesiog neįprastą nervingumą ar atsiribojimą.
- Stenkitės kuo toliau laikytis nuo žmonių, kurie elgiasi neadekvačiai, nervingai, atrodo išsigandę, nuolat kažkur atsigręžia, tikrina kažką tarp drabužių arba kuprinėje.
- Pravartu būti budriems ir saugotis žmonių kurie apsirengę ne pagal metų laiką. Jeigu matote vasarą žmogų, apsirengusį lietpalčiu arba šilta striuke, būkite atsargūs – po duksliais ( erdviais, plačiais) drabužiais teroristai dažnai slepia sprogmenis. Geriau laikytis nuo tokio žmogaus atokiau ir atkreipti į jį teisėsaugos pareigūnų dėmesį.
- Saugokitės žmonių su dideliais krepšiais, kuprinėmis ir lagaminais, ypač jei jie yra neįprastoje vietoje (pvz. su lagaminu kino salėje arba didžiule kuprine šventėje). Žinoma, gali būti, kad tai tiesiog turistai, bet vis dėlto būkite atsargūs.
- Pastebėję žmogų, kuris atrodo ar elgiasi įtartinai – eikite nuo jo tolyn. Bet jeigu negalite pasitraukti, stebėkite ar bent atkreipkite dėmesį į jo veido mimiką. Savižudis, ruošdamasis įvykdyti teroro aktą, paprastai atrodo ypač susikaupęs, nereaguojantis į išorės dirgiklius. Jo lūpos gali būti kietai suspaustos, arba lėtai judėti, lyg meldžiantis…
- Jokiu atveju neimkite iš nepažįstamų žmonių dovanų, neimkite jokių daiktų, kuriuo prašo kažkam perduoti.
Įtartini daiktai gali būti įvairūs – „pamirštas” lagaminas, prikrauta kuprinė, dėžė. Pagrindiniai bruožai – jie yra palyginus judrioje ar svarbioje vietoje, niekam nepriklauso ir nematyti, kas yra jų viduje. Jeigu pamatėte tokį daiktą –
- Nelieskite jo! Jeigu tai sprogmuo, nepaliestas jis tikriausiai nesprogs.
- Netikrinkite turinio, neneškite, nekilnokite, nemeskite į šalį, nebandykite patys išsiaiškinti, kas tai.
- Nerūkykite ir nesinaudokite mobiliuoju telefonu šalia įtartinų daiktų.
- Pasitraukite nuo įtartino daikto kuo toliau ir pasislėpkite už patvarios konstrukcijos, geriausiai pastato. Traukitės tuo pačiu keliu, kaip ir priėjote. Nesislėpkite po langu – įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali sužeisti.
- Kuo greičiau praneškite policijos pareigūnams. Praneškite, net jeigu nesate įsitikinęs, kad tai sprogmuo. Tai nebus melagingas pranešimas, nes jūs negalite pats nustatyti ar įtarimą sukėlęs daiktas yra pavojingas.
- Būtinai sulaukite policijos pareigūnų, nes jūs galite tiksliausiai apibūdinti įtarimą sukėlusį daiktą ir tiksliai nurodyti jo buvimo vietą.
- Laukdami policijos neleiskite prie įtartino daikto kitų žmonių, perspėkite netoliese esančius žmones ir liepkite jiems pasitraukti į saugesnę vietą. paprašykite šalia esančių žmonių, kad padėtų jums iš pavojingos vietos patraukti smalsuolius.
- Jeigu tokį daiktą aptikote viešajame transporte, būtinai praneškite vairuotojui.
Įtartino siuntinio ar laiško požymiai:
- kreivas ar grublėtas vokas,
- riebalų dėmės arba pirštų antspaudai,
- išblukusios užrašų ar pakuotės spalvos,
- klaidingas adresas bei gramatinės klaidos,
- iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės,
- pernelyg daug įpakavimo popieriaus,
- įpakavimo įplyšimai su išlindusiais laidais,
- mažos skylutės su aštriais laidų galiukais,
- per plyšį matoma plona folija,
- paketas išsiųstas iš nežinomos vietos – nėra atgalinio adreso,
- daugiau negu reikia pašto ženklų,
- migdolų, chemikalų arba benzino kvapas,
- stiprus kvepalų kvapas,
- pernelyg didelis svoris, sprendžiant pagal dydį,
- netolygus svorio pasiskirstymas,
- kietas arba sunkus turinys,
- perduotas „iš rankų į rankas“,
- užrašas „asmeniškai”, „konfidencialu” ar pan.
Jeigu šalia nugriaudėjo sprogimas
- Kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą. Jei yra galimybė, būtinai pasinaudokite bet kokia priedanga – tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortas, patalpos viduje – spintelė, stalas, siena.
- Neskubėkite palikti priedangos. Kai kurios skeveldros skrenda bumerango principu ir apsukusios ratą nukrenta netoli sprogimo vietos.
- Jeigu nenukentėjote, o skeveldros daugiau nekrenta, pasitraukite iš sprogimo vietos. Žinokite, kad sprogimas gali pasikartoti – tokia taktika labai dažnai naudojama teroristų veikloje: įvykdę gana nedidelį sprogimą, jie lukteli, kol atvyksta specialiosios tarnybos, ir tada įvykdo tikrąjį teroro aktą, taip sutrikdydami specialiųjų tarnybų darbą.
- Jeigu sprogimas įvyko pastate, išeidami naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais ir kitais elektriniais įrenginiais griežtai draudžiama.
- Padėkite sužeistiesiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, venkite apgriuvusių pastatų, nes jie ar jų dalis gali visiškai sugriūti.
- Apie įvykį praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112.
Jeigu radote tikrą sprogmenį
Lietuvos miškuose, ariamuose laukuose, net miestuose dažnai randama nuo pirmojo ir antrojo pasaulinių karų pasilikusių nesprogusių sprogmenų. Ypač gausiai jų randama pavasarį, atšilus žemei ir prasidėjus žemės darbams. Jeigu sprogmenys nejudinami iš vietos, nėra ardomi, mėtomi ar deginami, jie nekelia labai didelio pavojaus. Bet pajudintas sprogmuo gali sprogti bet kada.
Suradę daiktą, panašų į sprogmenį:
- Nelieskite jo ir jokiu būdu neardykite.
- Perspėkite aplinkinius.
- Pažymėkite vietą.
- Praneškite apie radinį Bendruoju pagalbos telefonu 112.
- Būtinai sulaukite išminuotojų ir suteik informaciją.
- Pasitraukdami į saugią vietą, būtinai eikite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote.
Jeigu atsidūrėte po nuolaužomis
Patekus po nuolaužomis, svarbiausia – neprarasti vilties. Reikia įvertinti situaciją ir stengtis bet kokia kaina išgyventi.
- Pirmiausia – giliai kvėpuokite – tai leis nusiraminti.
- Labai atsargiai atlaisvinkite prispaustas rankas ir kojas. Iš lėto judinkite prispaustas galūnes žemyn ir į šonus, bet stenkitės nesujudinti virš jūsų kabančių nuolaužų, kad jos nesugriūtų ant jūsų.
- Apsižiūrėkite žaizdas, jeigu stipriai kraujuojate, prispauskite žaizdos vietą.
- Jeigu šalta, gulkitės ant šono, susirieskite į kamuoliuką ir pakiškite po savimi ranką, kad sąlytis su šaltu paviršiumi būtų kuo mažesnis. Jeigu įmanoma sėdėti – pritraukite kelius prie krūtinės, o galvą pridenkite rankomis. Jeigu šalia yra kokių nors rūbų, antklodžių, laikraščių, kartono pasitieskite juos po savimi ar prisidenkite jais.
- Praneškite, kad esate gyvas. Jeigu turite mobilų telefoną – skambinkite ir praneškite apie save. Gelbėtojai kiekvieną paieškos valandą išjungs veikiančią techniką ir suorganizuos bent 10 minučių tylos, kad galėtų išgirsti pagalbos besišaukiančių žmonių balsus – tada šaukite, belskitės. Efektyviausias garsas bus beldžiant kokiu gelžgaliu, akmeniu per kokį nors nutrūkusį vamzdį.
- Bandykite rasti galimą išėjimą. Tik nebandykite beatodairiškai judinti sugriuvusių balkių ir kitokių nuolaužų, nes gali būti, kad būtent jie laiko virš jūsų kabančias pastato nuolaužas. Neatsargiai ištraukę laikančią „detalę“, galite būti prispausti viso kalno kitų nuolaužų.
- Bandykite išsiaiškinti ar šalia nėra daugiau žmonių, patekusių į tokią situaciją.
Pavojai minioje
Pagrindiniai pavojai, galintys iškilti atsidūrus minioje yra spūstis ir panika.
Spūstys dažniausiai susidaro pasibaigus renginiams, arba įvykus kokiams nors įvykiui (sprogimui, gaisrui), kai tūkstančiai žmonių vienu metu plūsteli link tų pačių išėjimo vietų. Didžiausia spūstis susidaro kelių susiaurėjimo vietose. Užtenka vienam žmogui tokioje vietoje suklupti ir pasekmės gali būti labai skaudžios ne tik suklupusiajam, bet ir visiems, esantiems siauriausioje praėjimo vietoje, nes sustabdyti plūstantį žmonių srautą neįmanoma. Toliau esantys ir ta pačia kryptimi einantys žmonės negali sustoti ar pasitraukti į šoną, nes juos spaudžia einantys paskui juos.
Geriausias apsaugos būdas išlikti sveikam minioje, besiveržiančioje iš patalpos, – nepatekti į ją. Todėl kiekvieną kartą įeinant į koncertų, kino, teatro salę, reikėtų atkreipti dėmesį į atsarginius išėjimus. Pastebėta, kad dauguma žmonių pavojaus metu stengiasi išeiti pro ten, pro kur atėjo. Todėl dažnai pagrindinis išėjimas būna užsikimšęs, o atsarginiai laisvi. Viena iš pagrindinių taisyklių – kur nors įeidamas, pagalvok kaip iš čia išeisi.
Yra ir daugiau taisyklių, leisiančių jaustis saugiau masiniuose renginiuose ir laisviau, jeigu įvyktų nelaimė:
Eidami į masinį renginį neimkite su savimi didelių daiktų (kuprinės, lagamino), palikite namuose ir didelius fotoaparatus bei vaizdo kameras. Apsivilkite lengvus, patogius rūbus, kruopščiai užsisekite sagas, užtrauktukus, apsiaukite patogią žemakulnę avalynę, tvirtai užriškite raištelius. Jeigu įmanoma, apseikite be šaliko, diržo, kaklaraiščio, skarelės, o kišenėse neturėkite jokių aštrių, smailių daiktų.
Jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūti minios centre ar pačiame pakraštyje. Būkite kuo toliau nuo scenos, tribūnų. Tačiau jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti minios pakraštyje.
Judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objektų. Venkite neblaivių, agresyvių ar ginkluotų žmonių.
Jeigu patekote į didelę spūstį, judėdami su minia, greičiau būsite suspaustas, o ne suklupsite, todėl laikykite rankas ties diafragma arba šonuose, sulenktas per alkūnes. Jei minia spaudžia, reikia pamėginti apsisukti ir sustoti su dviem šalia stovinčiais žmonėmis ir suremti pečius trikampio forma. Tai minimaliai padėtų padaryti vietos judėti krūtinės ląstai (kvėpuoti).
Minioje, kuri veržiasi iš uždaros patalpos, pasitraukite kuo toliau nuo pakraščio ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą. Nelaikykite rankų kišenėse, nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų, netgi labai brangaus daikto – gyvybė brangesnė.
Jeigu žmonės minioje pradėjo paniškai bėgti, išmeskite visus duriančius, aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus ir aplinkinius, nusiimkite akinius, auskarus, karolius, nusisekite grandinėles, nusirišti šalikus, skareles – tokios detalės minioje gali būti mirtinai pavojingos.
Pargriuvus, svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti. Jeigu atsistoti nepavyksta, reikia susiriesti, kelius priglausti prie pilvo ir rankomis užsidengti galvą, stengiantis apsaugoti gyvybiškai svarbius organus.
„Dievas galvoja apie mus, bet jis negalvoja už mus.” J.Cocteau