Klysta tie, kurie galvoja, kad uragano pavojai perdėti… Jeigu aplink jūsų namus pakanka vietos įsibėgėti vėjams: jeigu gyvenate pajūryje, ant kalvos, gairinamos vėjų, plyname lauke ar tiesiog didelio ežero pakrantėje – esate padidėjusio pavojaus zonoje. Tiesa, lietuviškasis „uraganų sezonas” nesukelia tiek nerimo ir nereikalauja tiek pasirengimo kaip kai kuriose kitose šalyse, bet kas bent kartą savo akimis matė lyg degtukus lūžinėjančius medžius ar atskrendančias kaimyno namo stogo nuolaužas, stipraus vėjo keliamus pavojus vertina labai rimtai.
Uraganus formuoja ciklonai, susidarantys virš Atlanto vandenyno. Lietuvą gali pasiekti Šiaurės Atlanto vandenyne susiformavę ciklonai, kurių įprastas kelias driekiasi per Vakarų Europą Sibiro link arba nuo Skandinavijos šiaurinėmis Azijos pakrantėmis. Kryptis – iš pietvakarių į šiaurės rytus. Per metus į Lietuvą iš Atlanto atslenka apie 60 ciklonų, bet laimei, Lietuvą stiprūs uraganai pasiekia retai, nes, keliaudami tolimą kelią nuo vandenyno, jie nusilpsta. Nuo 1971 metų per Lietuvą praūžė 12 uraganų.
Kadangi į Lietuvą uraganiniai vėjai atkeliauja iš vakarų, j stipresni ir dažnesni vakarinėje Baltijos pakrantėje. Dažniau susidaro žiemą ir rudenį. Kiekvienos stipresnės audros metu bangos nuskalauja į jūrą dalį paplūdimių ir pajūrio apsauginės kopos smėlio. Vėjas gali sugriauti pastatus, uostuose nuo inkarų nutraukti laivus, sukelti patvankas, išvartyti, išlaužyti miškus.
Uragano negalima sustabdyti, bet galima nuo jo apsisaugoti.
Uragano pavojai
- Labiausiai pažįstamas uragano pavojus – stiprus, iš kojų verčiantis vėjas. Jis griauna namus, verčia stogus, kelio ženklus, lanksto televizijos antenas, gali apversti netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis. Nešamos vėjo nuolaužos gali mirtinai sužaloti žmones, išdaužti langus, automobilių stiklus, sugadinti kitus pakeliui esančius daiktus. Stiprūs vėjai pavojingi įstiklintiems daugiabučių namų balkonams. Silpnų konstrukcijų įstiklintų balkonų rėmus vėjai lengvai atplėšia, ypač, jeigu jie atsidaro į išorę. Tai sudaro papildomą pavojų praeiviams, atplėšti rėmai gali sudaužyti žemiau esančių butų langus, nukritę – sudaužyti stovinčius automobilius.
- Vėjo vartomi medžiai nutraukia elektros laidus, užgriūna ant automobilių. Medžių išvartos užtveria kelius ir, sudarydamos automobilių spūstį, sukelia dar didesnę sumaištį. Nutrūkę ir nukritę ant degių medžiagų elektros laidai gali sukelti gaisrą – gali užsidegti pastato stogas. Nutrūkusiems elektros laidams panirus į telkšančias balas ar arti gyvenamųjų namų esančius vandens telkinius yra didelis pavojus žmonėms – juos gali nutrenkti elektros srovė.
- Pajūryje didelį pavojų kelia uragano metu dėl nukritusio slėgio pakilęs jūros lygis. Pakilusi banguojanti vandens masė gali didesne nei įprastai jėga užgriūti pakrantę, todėl, jeigu uraganas atslenka nuo jūros – pakrantei gresia rimtas pavojus. Pakilęs jūros lygis ir didžiulės bangos ne tik niokoja paplūdimius ar griauna statinius. Jis užtvenkia į jūrą įtekančias upes ar net priverčia jų tėkmę pasukti atgal. Tai sukelia potvynį.
Vėjų rūšys
Vėjai, priklausomai nuo jų stiprumo ir formos, vadinami įvairiais vardais: audra, vėtra, škvalas, viesulas, uraganas… Stiprūs vėjai gali būti pavojingi – vėjas, pasiekęs 28 m/s greitį, jau vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu. O uraganas – tai katastrofinis meteorologinis reiškinys, jo metu vėjo greitis pasiekia ar viršija 33 m/s greitį.
- Audra – tai stiprus vėjas, kurio greitis viršija 20,8 m/s. Vėjas plėšia stogų dangos lakštus, kaminų stogelius, lengvi daiktai pastumiami iš vietos, lūžta didelės medžių šakos, kartais lūžta medžiai, kiti išraunami su šaknimis. Vasaros audrą lydi liūtys ir perkūnija, žiemos audrą – sniegas ir pūga.
- Škvalas (umaras) – tai staigus ir stiprus vėjo sustiprėjimas, kuris susidaro, susidūrus šiltoms ir šaltoms oro masėms. Dažniausiai trunka labai trumpai, apima mažą teritoriją, bet gali pridaryti daug žalos, nes vėjo greitis gali siekti 20-30 m/s. Škvalą dažniausiai lydi liūtis ir perkūnija ( žiemą – sniegas).
- Uraganas (tropinis ciklonas) – Atlanto vandenyne susiformavęs didelės galios ciklonas (platus oro sūkurys, kurio viduryje yra uždara žemo slėgio sritis), padarantis didelių nuostolių. Vėjo greitis siekia nuo 33 -70 m/s.
- Viesulas – tai stiprus nedideliame plote siaučiantis oro sūkurys, kurio ašis yra beveik vertikali. Skersmuo būna apie 150 metrų, „kelio” ilgis – 6-8 km. Viesulai Lietuvoje susidaro šiltuoju metų laiku, dažniausiai – rugpjūtį, popietinėmis valandomis (16-19 val.).
Kaip pasirengti tinkamai sutikti uraganinį vėją?
Apie artėjantį stiprų vėją, audrą ar uraganą žmonės informuojami iš anksto. Kol yra laiko, reikia:
- Pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis. turėkite žibintuvėlį ir atsarginius maitinimo elementus. Nerizikuokite pasišviesdami atvira ugnimi: žvakėmis ar degtukais. Gali kilti gaisras, o per uraganą bus sunkiau prišaukti pagalbą;
- Pasirūpinti būtinų vaistų;
- Nustatyti šaldytuvui maksimalų šaldymo režimą – didelė tikimybė, kad nutrūks elektros tiekimas, tuomet šaldytuvas ilgesnį laiką išlaikys šaltį;
- Užgesinti ugnį krosnyje, išjungti iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus ir užsukti dujas.
- Kol nenutrūkęs vandens tiekimas, pripilti visus tuščius indus vandens. Kai dings elektra, tikėtina, kad nebetekės ir vanduo.
- Sunešti baldus, lengvus daiktus iš lauko ir balkonų;
- Pritvirtinti lengvai atplėšiamas pastato dalis;
- Sandariai uždaryti duris, langus, ventiliacines angas, palėpių angas. Pavėjinėje pusėje galima palikti praviras orlaides, bet jokiu būdu neturi susidaryti skersvėjai;
- Slėptis nuo vėjo namuose – saugiausia būti uždarose patalpose kur yra mažiausiai langų: rūsyje, vonios kambaryje, koridoriuje – kuo toliau nuo langų, stiklinių lauko durų;
- Automobilį pastatyti kuo atviresnėje vietoje, toliau nuo medžių, elektros perdavimo linijų, statinių;
- Užpildyti automobilio baką degalais. Jeigu teks ieškotis kito prieglobsčio – automobilis bus būtinai reikalingas, bet po uragano gali neveikti degalinės.
- Jeigu per radiją ar televiziją išgirstate raginimą evakuotis – taip ir darykite. Nedelsdami. Ypač, jeigu gyvenate pajūrio regione ir yra šviesus paros metas.Nepamirškite pasiimti būtiniausių daiktų – dokumetų, geriamojo vandens, maisto, drabužių ir apklotų…
- Jeigu evakuotis nebūtina ir jūs esate namuose – likite pirmame pastato aukšte, kuo toliau nuo galinčių dužti langų, stoglangių ar stiklinių durų. Geriausia vieta laukti kol nurims vėjas – kambariai vidinėse namo ar buto dalyse: vonios kambarys, drabužinė.
- Įsitikinkite, kad gerai uždarėte lauko duris. jei lauko durys atsidaro į vidų ir yra priešvėjinėje pusėje, galite jas užremti.
- Uždarykite visas vidines kambarių duris.
- Jeigu dingo elektra, išjunkite iš tinklo pagrindinius elektros prietaisus. Tai būtina norint išvengti prietaisų gedimo, kai staiga vėl atnaujinus elektros tiekimą, jie visi įsijungs vienu metu.
- Telefonu neskambinkite be reikalo. Gali prireikti šauktis pagalbos. Tausokite telefono maitinimo elementus.
Jeigu stiprus vėjas užklupo gatvėje:
- Vengti pagrindinių gatvių, kuriose daug lengvai vėjo nuplėšiamų reklamos stendų, kelio ženklų, rodyklių – nešami vėjo jie gali sužeisti. Taip pat reikia vengti didelių stiklinių vitrinų, elektros perdavimo linijų, medžių.
- Reikia eiti, pasisukus šonu į vėją (mažesnis pasipriešinimas), ir saugoti veidą.
- Geriausia nuo vėjo slėptis artimiausių namų laiptinėse, praėjimuose tarp namų.
Jeigu uraganinis vėjas užklupo kai nėra jokių statinių ( keliaujant, iškylaujant):
- Slėptis už natūralių priedangų: pavėjinėje šlaito pusėje, už uolos, ar tiesiog miško tankmėje. Pavojinga slėptis už aukštų medžių, kurių vainikai kyšo virš miško – jie pirmieji gali neatlaikyti griaunamos vėjo jėgos. Reikia eiti gilyn į mišką, prie vidutinio dydžio medžių, kurie vėjo gūsius bando atlaikyti ne po vieną, o visi drauge.
- Atvirame lauke nuo vėjo slėptis saugiausia kuo žemesnėje reljefo vietoje (griovyje, duobėje). Reikia gultis ant žemės, kuo labiau prisispausti prie jos, rankomis užsidengti veidą, užsisegti rūbus ir prispausti juos prie kūno, kad vėjas nedarytų iš jų burių. Nei palapinių, nei pašiūrių ręstis neverta, nes jos neatlaikys vėjo.
- Stebėkite aplinką – ar nepatvinusios upės, ar neapsemti keliai. Nevažiuokite, nebriskite apsemtu keliu – audras lydi liūtiniai lietūs, todėl gali būti daug apsemtų kelio ruožų; gali būti nugriauti elektros stulpai, tysantys elektros laidai – brendant per vandenį gali nukrėsti elektra.
- Jeigu buvote išvykę ir po uragano matote išorinius pažeidimus ( sugriautas stogas, sudužę langai), atsargiai eikite į vidų, nes pažeidimų gali būti ir viduje.
- Fotografuokite vėjo padarytus nuostolius – fotografijų gali prireikti draudimo bendrovei.
- Įeidami į vidų būkite atidūs, atidžiai apžiūrėkite sienas, laiptus, langų angas – ar nėra plyšių, įtrūkimų, galinčių sugriauti visą namą.
- Patikrinkite rūsį – jis gali būti pilnas vandens. įsitikinkite, kad neapsemti įjungti elektros prietaisai, nenutrūkę dujų vamzdynai. Jeigu negalite tuo greitai įsitikinti, išjunkite įvadinį elektros kirtiklį, dujų čiaupą.
- Jeigu uraganą lydėjo potvynis, gali būti apsemta kanalizacija – tokiu atveju nereikėtų naudotis tualetu.
- Susisiekite su savivaldybės administracija ir sužinokite ar dėl uragano nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija. Jeigu taip – galite kreiptis į savivaldybę dėl valstybės paramos už žalą, patirtą ekstremaliosios situacijos metu dėl turto netekimo arba sužalojimo.
Safiro-Simpsono uraganų skalė
Uraganams kategorizuoti naudojama Safiro-Simpsono uraganų skalė (kategorija/ vėjo greitis):
- 1 kategorija – 33-42 m/s
- 2 kategorija -43-49 m/s
- 3 kategorija – 50-58 m/s
- 4 kategorija – 59-70 m/s
- 5 kategorija – >70 m/s
Lietuvoje siautę stipriausi vėjai
1967 m. spalio 18 d. – vėjo greitis 34-42 m/s, gūsiuose 55 m/s. Sugriautas Palangos tiltas, nuplautos kopos, vandens patvanka – 2 metrai.
1999 m. gruodžio 4 d. uraganas „Anatolijus” – vėjo greitis Nidoje buvo sustiprėjęs iki 40 m/sek., Klaipėdoje – 38 m/sek., kituose rajonuose – 28–32 m/sek. Žuvo 2 žmonės, išversta daug medžių, apgriauta namų. Pajūryje apie 25 km ruože nuardytas apsauginis kopagūbris. Be elektros buvo likę 80-150 tūks. gyventojų.
2005 m. sausio 8 d. uraganas „Ervinas” – pajūryje vėjo greitis 32 m/s. Buvo išlaužyti miškai, 150 -180 tūkst. elektros vartotojų buvo likę be elektros energijos.
2010 metais rugpjūčio 8 d. per Lietuvą praūžė škvalas. Jo metu žuvo 4 žmonės. Labiausiai nukentėjo Alytaus, Varėnos, Kauno, Prienų, Kėdainių, Trakų rajonai: išversti miškai, be elektros buvo apie 160 tūkst. gyventojų, stipriai apgadinta apie 400 gyvenamųjų namų ir pastatų (daugiausiai nuplėšta ar kitaip sugadinta stogų).
2015 m. sausio 11 d. uraganas ,,Feliksas’’ – Klaipėdos uosto akvatorijoje vidutinis vėjo greitis 25 m/s, gūsiai 32,5 m/s. Iš dalies nuardyta 38 km (76 %) ilgio Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos jūros kranto dalies atkarpa, kranto linija atsitraukė vidutiniškai 7,6 m.